Iš Juliaus Cibo raštų

Prakvimpa pavasaris. Norėdami truputį atgaivint ir mūsų puslapį, nusprendėme įdėti viena iš žymesnių Juliaus Cibo kūrinių - "Sūduva". Tai gan sunkokos eilės, ne taip paprasta atsakyti į klausimą: Ką norėjo pasakyti poetas? Manome, kad šio eilėraščio analizė gali būt labai gera treniruotė besiruošant abitūros egzaminams arba matūrai, ypač iš geografijos.

Sūduva
Kur tie takeliai nuriedėjo
Kai baltas žirgas jojo?
Kur miško aidas nuaidėjo
Kai žiūrovai man plojo?

Bliauna kruvina karvė
Menulio šviesoj paskersta.
Kur tu, Tėvyne?
Kam tu palikai šį pasaulį?
O ateitie!

Sunku tuos grūdus mums pakelt
Amžino rūko, mūsų sudirbtom rankom..
Lai prakaitas mums teka iš nasrų
Ir nebeliksgi mums jokių jau abejonių!

Po mūsų kojom galingai girgžda akmenai
Lyg Napoleono karžygiu minti takai.
Prabudus tylumoj tamsa
Praskyne kaušą iš juodų grindų.

Kai pliekė man gryna ranka
Per veidą kruviną nuo prakaito,
Ištieskim jiems rankas
Senas, bet kaip brangias,
Kaip numylėtas gintaras,
O gyvenimo upė teka ir teka...

Nu gražiausia

Nu Velykos kaip reikiant!

Kaušų suvažiavimas

Šiandien Punske, suplanuotas buvo kasmetinis kaušų (mozur: frajer) susitikimas. Mažas, bet kartu ir didelis Punsko kraštas, plačiai išskėtes rankas priėmė 206 dalyvius iš 40 valstybių. Susitikimas buvo atšauktas.