F1 tamsi pusė

F1 bolidas yra sudarytas iš vidutiniškai 80 tūkst. elementų. Jeigu 99,9% elementų yra sudėliota sklandžiai ir tvarkingai tai ir taip 80 elementų lieka blogų. Formulės 1 mašinoje yra apie 1 km. laidų ir apie 100 sensorių tiriančių įvairias bolido dalis. Bolidas “įsibegėja” nuo 0 iki 160 km/h ir sustoja per 4s. Bolidas sveria apie 600 kg (tiek kiek lenkiškas Fetukas arba pusė Polonezo).

Formulės 1 mašinoje stumuokliai juda į viršų ir apačią 300 kartų per sekunde. Stumuokliai įgyja technikos progresą iki 9000 tūkst. G (G – kūno svorio kartotinis) (mozur. przeciążenie) t.y jeigu stumuoklis sveria normaliai 100 g. tai tada jo masė auga iki 900 kg !!! Žmogus gali ištverti iki 8 G. Dažnai boliduose technikos progresas yra lygus reaktyviniems naikintuvams (mozur. myśliwce), bet vairuotojai nėra apsivilkę specialiais, spaudimą mažinančiais kombinezonais, nes technikos progresas yra trumpalaikis. Jeigu prie maksimalių variklio apsisukimų atkristų variklio danga (mozur. głowica) tai stumuokliai galėtų išlėkti į 100 m aukštį.

Kur kitur, jeigu ne formulės 1 boliduose buvo peržengta 1000 “arklių” riba. Kai kurie variklių gamintojai nebegalėjo tiksliai pasakyti galios, nes neužteko matuoklių skalių, bet neoficialiai buvo kalbama net apie 1400 AG. Dėl vairuotojų saugumo liko sumažyta iki 700 AG.

Boliduose labai svarbų vaidmenį atlieka aerodinamika. Prispaudžiamoji jėga yra taip didelė, jog jau prie 160 km/h bolidas galėtų važiuoti „apsukta gatve“. Degalų pylimo metu į baką patenka 12 l per sekundę. Taigis pvz. Cinquecento jau būtų pilnas jau po 3s. Padangos paprastose mašinose privalo išlaikyti apie 60 – 100 tūkst. km. Formulėje 1 90 – 120 km. Prie sauso asfalto padangų ideali temperatūra yra lygi 120 C. Ratai prie maksimalaus greičio sukasi apie 50 kartų per sek.

Tai tiek apie Formulę 1.

Dabar kas norit galit nusipirkti arba tiesiog pasigaminti savo nuosavą bolidą.
Instruktažas štai čia.

Apie visapusišką pusiausvyrą

Sveiki mieli klausytojai.

Vakar aptarsime, kaipgi svarbų visuomenei klausimą, be kurio jokios tautos neištvertų trijų menulio fazių apyvartos miškuose. Taigi, ką atradome nagirinėdami visapusiškosios pusiausvyros mechaninį poveikį organizmui? Nuo seniausių laikų žinomi yra visokie pavyzdžiai, patvirtinantys auditorijos nesekmių progresą.

Taigi kyla klausimas - "iš kur visa tai?". Atsakymas yra kaip niekad paprastas. Mokslininkų tyrinėtojų pakuotės išsamiai tyrinėdamos griuvėsių formos raktikaulius, kurie, kaip vėliau pasirodė, visai nėra raktikauliais, o buožgalviais. Šie archidiecezialiniai kūriniai savo šaknis turi mikroląstelių molekulėse, kurios aktyvios pasidaro tik esant tam tikrai temperatūrai. Kadangi šiandien gana šalta, tai temperatūros amplitudė gana didelė palyginus su praeitos nakties konstelacijos metu, taigi tai neįtakoja visai sprendimų analizės. Vokiškai tariant: „Viso gero“.

Būtų gerai jau eiti miegoti

Jo

Meteoromelas

Kiek iš jūsų žiūri kas vakarą, arba bent kartą į savaitę, orų prognozes televizijoje? Turbūt daugelis. Jose visada laimingi ir išsišiepę vedėjai su žybtelėjimu akyse praneša mums, kad rytoj diena bus saulėta, o netgum jeigu lis, tai nėra ko jaudintis, nes po lietaus visada pasirodo saulutė. O ar jų prognozės išsipildo? Atsakymas 'taip'? Ar tiesiog nepamenate tiksliai, ką prieš savaitę sakė ponas Jurgis, Jaroslavas ar ponia Zosė, mojuodami rankomis prieš virtualų žemėlapį?
Jeigu orų prognozės pristatomos bemaž kiekvienoje TV stotyje, matyt specialistų šioje srityje yra tikrai nemažai, ir jie menasi meteorologija. Jeigu taip, tai kodėl praktiškai kiekviena stotis pristato ką kito? Kiek programų - tiek prognozių. Atsakymas yra paprastas - jie nič nieko nežino. Veikia principu "rytoj lis arba nelis, gal pataikysim, o gal ne". Galbūt kažkuri TV stočių pristato su didesniu efektyvumu, negu kitos. Taikliai numato, tarkim, 60, 70 o gal netgi ir 80%, bet tikrai ne visos ir ne viską. Orą galima nustatyti vienai, dviem, geriausiu atvėju trimi dienoms, bet tikrai ne savaitę prieš. Klimatą sudaro tūkstančiai įvairiausių veiksnių, kurie nuolat kinta. Ką tai praktiškai reiškia? Jog TV prognozės, pasakę kas bus (o gal ir ne...) rytdieną, vėliau tik malą šū... tauškia nesąmones, kad pasijustume geriau. Tai tebera tik iliuzija, geros nuotaikos garantas. Aš nesakau, jog televizijos oro prognozes yra visiškai nereikalingos, pats jas dažnai stebiu. Tačiau būkime sąmoningi, supraskime, kad kaikurie dalykai turi 'antrą dugną', vykdo kitokias funkcijas, nei iš tikrųjų mums atrodo.
Ruduo už lango. Daug žmonių jo nekenčia, sako, kad sukelia depresiją. Pasak mokslininkų, dėl mažesnio saulės šviesos kiekio mūsų organizmas gamina mažiau vitamino D, kas yra viena blogos nuotaikos priežasčių. Tiktais ar ruduo yra to kaltininku? Jei tu blogai jautiesi, neversk kaltės ant viso pasaulio, tik stenkis pakeisti tokią situaciją. Išeik į soliariumą, miegok prie užiebtos lemputės arba pasportuok. Žinok, padeda. Jeigu daug viskuo skundiesi, reiškia esi nevykelis. Nebūk nevykelis. Tai taip slegia...