Kur Kalėdos, ten...

...visada atsiranda džiaugsmas, laimė, šiluma, meilė, draugystė... pyktis, susinervinimas, keiksmažodžiai, pavydas bei visiems taip puikiai pažįstamas kerštas. Jūsų ištikimas NPIB redaktar... redaktorius sudarė 7 dalykų, nuo kurių kyla noras atsikąsti sau ausis ir kojas ir, čiupus arčiausiai stovintį kirvį, iškasti asfalte duobę, įlįsti į ją ir perlaukti visą šį laikotarpį, sarašą:

1. Coca-cola reklama "Holidays are coming" (mozur. "Coraz bliżej Święta") - kuriam iš Jūsų, išgirdus tos smegenis prievartaujančios melodijos tonus, kumščiai patys neužsispaudžia? Kiek televizorių teko dėl to sudaužyti? Kodėl apie Kalėdas primenama mums jau lapkričio menesį, dar nespėjus atvėsti po Visų Šventų dienos? Ir ar reklama, rodoma jau kokį milijoną metų iš eilės, atneša kokį nors teigiamą rezultatą jos kūrėjams?! Šie, ir dar daugelis klausimų be atsakymo kyla, pamačius tuos sunkvežimius, žibančius labiau, negu Mickevičiaus ir Mokyklos gatvės kartu paimtos. Apskritai, ar pas kąnors ant Kūčių stalo atsiranda šio skysčio butelis? Kai žiūriu į Cola reklamuojančio senio veidą, man norisi išlupti iš jo rankų butelį ir... (pasitelkite savo vaizduotę)
   
   
2. Perauges nykštukas, vadinamas Mikalojumi - rodos, už kiekvieno kampo jis tik laukia, kad išsišiepti į tave, sušukti kokį nors idiotišką tekstą, kaip 'Ho, Ho, Ho' (ir ką tai turėtų reikšti?) ir dar užreklamuoti šlamštą, kurio pardavėjai nesugebėjo atsikratyti per visus metus. Tegul amerikiečiai pasilieka sau šį šventvagišką, sukurtą tik del reklaminių tikslų mutantą. Juk Mikalojus (šventasis, ne Kompernikas) buvo dvasininku ir gyveno vienoje Artimųjų Rytų šalių, kur niekada nesninga, o šiaures elniai iškart padvėstų.
   
   
3. Eilės parduotuvėse - kai atsikėliame specialiai anksčiau, kad suspėti į parduotuve dar nesusidarius eilėms, jos jau ten mūsų laukia. O žinot kodel? Nes visi, atėję tuo metu į krautuvę, padarė lygiai tą patį, ką ir jūs, kad išvengti stovėjimo eilėje. Tai gal tada geriau ateiti vėliau? Galima ir taip, bet reikia turėti omeny dvigubą riziką - eilės visvien bus (ar turiu aiškinti, kodel?) ir dar prie to veikiausiai nesurasime visų reikalingų produktų. Visada pritrūksta bent vieno daikto, kuris yra produktų saraše. Užburtas ratas. Užburtas, prakeiktas ratas!
   
   
4. Lemputės - šis šlamštas netinkamas absoliučiai niekam! Nesupančiosi arklio, neužkopsi ant kalno, nesuriši belaisvių, netgi nesupinsi padorios kilpos, kad pakarti gamintoją, o jau tikrai nepapuoši eglutes nei namų Kalėdoms. Iš 5-6 ką tik nusipirktų lempučių komplektų sužimba (jei Dievas duos) koks vienas, du, jei tai jūsų laiminga diena. Apie pereitų metų lemputes, kurios mums gerai patarnavo, nėra net ko svajoti. Iš vis, nuėmus jas nuo eglutes geriausiai būtų išmesti ir nesivilti, jog suveiks už metų. Kai pavyksta atrinkti veikiančias nuo neveikiančių (jas skiria plonytė, trapi linija), išnarplioti (kiek gyvenimo pusvalandžių išderkta šiam veiksmui?!), uždėti ant eglutės (skaityk: vėl sunarplioti), dažniausiai šis velnio sukurtas įrengimas pasirodo dėl kažkokių priežasčių neveikiantis. O JEIGU veikia, tai galime būti tikri, kad neilgai. Vietoj to siūlome ne ką prastesnes Kalėdines žvakutes.
   
   
5. Kaimynai, kurie eglutes puošia jau liepos mėnesį
6. Kaimynai, kurie nurengia eglutes net liepos mėnesį
   
   
   
7. Piemenėlių mišios
   

   
   
   (š.m. Piemienėlių mišios Punske)
   
   

   Reikia iš karto pridurti, jog pačios mišios niekuo nenusikalto ir nėra nervinančios. Tai visos situacijos ir ceremonijos, vyksiančios dėl... na būtent dėl Kalėdų. Primo: kunigai, planuojatys šias mišias, dažnai padaro klaidą jau pirmame žingsnyje, t.y. planuodami, kelintą valandą viskas vyks. Sunku yra išrinkti tokį laiką, kad nebūtų nei per anksti (kada į pamaldas sueina absurdiškai daug tikinčiųjų), nei per vėlai (kada meldžiames ne už sveikatą, laimę ir dangų, o penkias minutes miego ir šiltą patalynę). Užduotis iš ties nelengva, reikalaujanti neutrino dalelės, taikančios į skirejantį per kosmosą elektroną, precizijos. Secundo: atsistojus (norint atsisėst, reikia ateiti į bažnyčią tik pasirodžius pirmąjai žvaigždutei) bent kurioje vietoje, beveik visada prieš mus atlenda koksnors abejotino švarumo individas, kuris išgyveno pirmojo pasaulinio karo cheminių ginklų atakas ir dar iki šių dienų keičia artimiausios atmosferos sudetį. Kas įdomu - kur benueitum, visur, atitinkamai arti, stovi smirdantysis. Gamtoje toks reguliarus išsidėstymas yra sutinkamas nepaprastai rėtai, galbūt jie turi turi antgamtinių galių, telepatiškai komunikuojasi? Arba per didelė smarvės koncentracija neleidžia jiems viens prie kito priartėti? Tercio: šv. komunija. Eilė būna ilgesnė, nei prie bilietų kasos į Rolling Stones koncertą. (Šv. komunija iš kunigo perspektyvos)
   
   
   Kvarto: išėjimas iš bažnyčios, o tiksliau sakant - išvaževimas iš jos. Mane visada stebėjo, kaip maži dalykai gali paveikti pačius didžiausius. Vienas, puikiai pastatytas šimtas dvidešimt šešto 'p' modelio fiatas sugeba suparaližuoti visos bažnyčios aikštės eismą. Jo savininkas, aišku yra per daug svarbus, kad atkelti savo užpakalį per greitai prie mašinos, išvažiuoti ir atblokuoti susidariusį kamštį. Ne, jis turi, it puotos šeimininkas, išeiti pats paskutinis, kai jau visur tuščia, ir aplink atitinkamai daug vietos jo gargantuiškų dydžių mašinai.

Šie elementai ir šventės yra neišskiriami, kaip Cicinas ir "muzika". Su jais nereikia kovoti, nes tai neturi prasmės (tų dalykų net septyni, o jūs tik viena(s)....). Mano asmeniškas patarimas - pasiduokit inercijai. Mažiau skaudės.

Iš serijos, gilūs klausimai ne tik apie orą: Kuo apsirengs Silvestrui Silvestras?

Su pirmu sniegu, šalčiu, su masinėm parduotuvių okupacijom, stovint eilėje ir žiūrint į mirgančias žvakutes ateina patys protingiausi klausimai, pačios giliausios mintys: "Greit Kalėdos, dovanos, ilgi vakarai, ir dar Silvestras, šampaniškai ilga naktis... oj bus gražu, linksma, ... įdomu kuo šiemet apsirengs Silvestras Silvestro vakarą?". Ir nors yra akivaizdu, kad drabužių klausimas yra itin aktualus moterims (išskyrus Tinki-Vinki) tačiau vyrai taipogi yra aktyvūs ir nepasilieka abejingi ir mažiau klausimiškai skausmingi: "Kur mano švarkas ir kur marškiniai, švarūs, yra?"
Stabtelėjus dar prie šio klausimo ir apskritai dėl puošimo tam vakarui. Dėl ko mes puošiamės, aplinką puošiam, medžius puošiam, dėl ko visas tas karnavalas, kam tos kaukės? Gal dėl to, kad iškilmingai papuošta metų pradžia tai puse darbo, pusė gerai pradėtų gražiai metų? Dėl ko mes taip gražiai eglute prie Punsko valsčiaus puošiam, „skarom auksinėm skarojam ir margučiais lancūginiais marginam“? Nes gerai papuošta centrinė eglė tai pusė gerai papuošto mietelio? O gal čia iššūkis: „Jei ketini papuošti gražiau nei Valsčius tai iš vis ne puošk!“ ;-)

O jei visai nieko nepuošus o Silvestrui apsirengus Kononowiczo megztuku tai iš vis tada juk nieko nebūtų ir viskas būtų panaikinta. Sulikviduotos problemos, apšvietimo, energetikos, benzino problemos, puošimo, visos problemos, na... nieko nebūtų. Puošti ar nepuošti, o jei puošti tai kaip, geriau nei centrinę eglę ar blogiau?

Ir čia kilo nepriklausomo „Punsko blogo“ akciją:
"Kas Silvestro vakarą apsirengs Kononowiczo megztuku tam 2008-tais Žiurkių metais, Punsko Valsčiuje, jo vardu gatvė pavadinta bus, ir nieko nebus!"

Ir jau pabaigai, nes kiek galima apie grožį: „Kuo apsirengs Silvestras Silvestro vakarą?“.
Šioje srityje atrodo išliks nusistovėję standartai. Kaip ir visada ateis su šampanu, su merga, su gera nuotaika ir vaduos okupuotą Punsko kraštą, nors ir sienų jau nebeliko.

Ir jau tikrai pabaigai:
Vaisingų Žiurkino Kononowiczo 2008-jų Metų, kad sienų nebūtų, kad nieko nebūtų, kad tik sniego būtų, kad dvigubas Silvestras (23 ir 24 valandą) kiekvieną naktį būtų ir kad linksma būtų!

Kononowiszkai kvepiančio Naujų Metų vakaro prie Punsko Kononowiczaus Eglutės!

Ne, nebus šiandien jokio straipsnio...

F1 tamsi pusė

F1 bolidas yra sudarytas iš vidutiniškai 80 tūkst. elementų. Jeigu 99,9% elementų yra sudėliota sklandžiai ir tvarkingai tai ir taip 80 elementų lieka blogų. Formulės 1 mašinoje yra apie 1 km. laidų ir apie 100 sensorių tiriančių įvairias bolido dalis. Bolidas “įsibegėja” nuo 0 iki 160 km/h ir sustoja per 4s. Bolidas sveria apie 600 kg (tiek kiek lenkiškas Fetukas arba pusė Polonezo).

Formulės 1 mašinoje stumuokliai juda į viršų ir apačią 300 kartų per sekunde. Stumuokliai įgyja technikos progresą iki 9000 tūkst. G (G – kūno svorio kartotinis) (mozur. przeciążenie) t.y jeigu stumuoklis sveria normaliai 100 g. tai tada jo masė auga iki 900 kg !!! Žmogus gali ištverti iki 8 G. Dažnai boliduose technikos progresas yra lygus reaktyviniems naikintuvams (mozur. myśliwce), bet vairuotojai nėra apsivilkę specialiais, spaudimą mažinančiais kombinezonais, nes technikos progresas yra trumpalaikis. Jeigu prie maksimalių variklio apsisukimų atkristų variklio danga (mozur. głowica) tai stumuokliai galėtų išlėkti į 100 m aukštį.

Kur kitur, jeigu ne formulės 1 boliduose buvo peržengta 1000 “arklių” riba. Kai kurie variklių gamintojai nebegalėjo tiksliai pasakyti galios, nes neužteko matuoklių skalių, bet neoficialiai buvo kalbama net apie 1400 AG. Dėl vairuotojų saugumo liko sumažyta iki 700 AG.

Boliduose labai svarbų vaidmenį atlieka aerodinamika. Prispaudžiamoji jėga yra taip didelė, jog jau prie 160 km/h bolidas galėtų važiuoti „apsukta gatve“. Degalų pylimo metu į baką patenka 12 l per sekundę. Taigis pvz. Cinquecento jau būtų pilnas jau po 3s. Padangos paprastose mašinose privalo išlaikyti apie 60 – 100 tūkst. km. Formulėje 1 90 – 120 km. Prie sauso asfalto padangų ideali temperatūra yra lygi 120 C. Ratai prie maksimalaus greičio sukasi apie 50 kartų per sek.

Tai tiek apie Formulę 1.

Dabar kas norit galit nusipirkti arba tiesiog pasigaminti savo nuosavą bolidą.
Instruktažas štai čia.

Apie visapusišką pusiausvyrą

Sveiki mieli klausytojai.

Vakar aptarsime, kaipgi svarbų visuomenei klausimą, be kurio jokios tautos neištvertų trijų menulio fazių apyvartos miškuose. Taigi, ką atradome nagirinėdami visapusiškosios pusiausvyros mechaninį poveikį organizmui? Nuo seniausių laikų žinomi yra visokie pavyzdžiai, patvirtinantys auditorijos nesekmių progresą.

Taigi kyla klausimas - "iš kur visa tai?". Atsakymas yra kaip niekad paprastas. Mokslininkų tyrinėtojų pakuotės išsamiai tyrinėdamos griuvėsių formos raktikaulius, kurie, kaip vėliau pasirodė, visai nėra raktikauliais, o buožgalviais. Šie archidiecezialiniai kūriniai savo šaknis turi mikroląstelių molekulėse, kurios aktyvios pasidaro tik esant tam tikrai temperatūrai. Kadangi šiandien gana šalta, tai temperatūros amplitudė gana didelė palyginus su praeitos nakties konstelacijos metu, taigi tai neįtakoja visai sprendimų analizės. Vokiškai tariant: „Viso gero“.

Būtų gerai jau eiti miegoti

Jo

Meteoromelas

Kiek iš jūsų žiūri kas vakarą, arba bent kartą į savaitę, orų prognozes televizijoje? Turbūt daugelis. Jose visada laimingi ir išsišiepę vedėjai su žybtelėjimu akyse praneša mums, kad rytoj diena bus saulėta, o netgum jeigu lis, tai nėra ko jaudintis, nes po lietaus visada pasirodo saulutė. O ar jų prognozės išsipildo? Atsakymas 'taip'? Ar tiesiog nepamenate tiksliai, ką prieš savaitę sakė ponas Jurgis, Jaroslavas ar ponia Zosė, mojuodami rankomis prieš virtualų žemėlapį?
Jeigu orų prognozės pristatomos bemaž kiekvienoje TV stotyje, matyt specialistų šioje srityje yra tikrai nemažai, ir jie menasi meteorologija. Jeigu taip, tai kodėl praktiškai kiekviena stotis pristato ką kito? Kiek programų - tiek prognozių. Atsakymas yra paprastas - jie nič nieko nežino. Veikia principu "rytoj lis arba nelis, gal pataikysim, o gal ne". Galbūt kažkuri TV stočių pristato su didesniu efektyvumu, negu kitos. Taikliai numato, tarkim, 60, 70 o gal netgi ir 80%, bet tikrai ne visos ir ne viską. Orą galima nustatyti vienai, dviem, geriausiu atvėju trimi dienoms, bet tikrai ne savaitę prieš. Klimatą sudaro tūkstančiai įvairiausių veiksnių, kurie nuolat kinta. Ką tai praktiškai reiškia? Jog TV prognozės, pasakę kas bus (o gal ir ne...) rytdieną, vėliau tik malą šū... tauškia nesąmones, kad pasijustume geriau. Tai tebera tik iliuzija, geros nuotaikos garantas. Aš nesakau, jog televizijos oro prognozes yra visiškai nereikalingos, pats jas dažnai stebiu. Tačiau būkime sąmoningi, supraskime, kad kaikurie dalykai turi 'antrą dugną', vykdo kitokias funkcijas, nei iš tikrųjų mums atrodo.
Ruduo už lango. Daug žmonių jo nekenčia, sako, kad sukelia depresiją. Pasak mokslininkų, dėl mažesnio saulės šviesos kiekio mūsų organizmas gamina mažiau vitamino D, kas yra viena blogos nuotaikos priežasčių. Tiktais ar ruduo yra to kaltininku? Jei tu blogai jautiesi, neversk kaltės ant viso pasaulio, tik stenkis pakeisti tokią situaciją. Išeik į soliariumą, miegok prie užiebtos lemputės arba pasportuok. Žinok, padeda. Jeigu daug viskuo skundiesi, reiškia esi nevykelis. Nebūk nevykelis. Tai taip slegia...

Apsisaugok nuo uodų

Šuoliuojančiais žingsniais atvyko į šiaurės pusrutulį vasara, o su ja atskrido ir didžiausi maliarijos (bet tik pietų pusrutulyje) platintojai - uodai - tad vertėtų tinkamai nuo jų apsisaugoti.

Uodai (Culicidae), žinomi dar kaip Šetoniškos Musės, Skraiduoliai - Žudikai, Niežtažiurkės, Schlaufenhagerio Išperos, Pelkynų Angelai, Kruvini Angelai, Skraiduoliai - Vampyrai, Byzgikės, Kraujo Girtuokliai etc., maitinasi pavogtu medumi ir pašvinkusiais duonos trupiniais, o šalinasi įšvirkšdami nesuvirškintas medžiagas į didesnių (bet kartais ir mažesnių) už save gyvųnų kraują. Apie uodus sklando mitas, jog jie siurbia kraują, kas yra didžiausia nesąmonė nuo triračio automobilio išradimo laikų, kadangi jeigu jie siurbia kraują, tada kodėl ant odos susidaro kalnelis?! Turėtų būti duobutė! Paaiškinus šį reikalą, eikime prie reikalo.

Liaudes medicina žino daugelį būdų, kaip užkirsti kelią Niežtažiurkėms. Išvardinti visų nevalia, bet keletas jų pasakė mums ponia Anėlė:
1. Menulio pilnatin atsistot nuogam pievoj vidurin miško ir sušokt tris syk Klumpakojį, sakydami kažkokią maldą šventam Anzelmui, o jokios Šetoniškos Musės nepriskris arčiau, kaip per 5 pėdas.
2. Pasidaryt magišką pakabuką iš bebro sėklidžių, tada nei uodas, nei erkė neims. Sako, kad ir plaukai ant galvos nuo jo atauga, ir kosulys dingsta, ir sloga pereina. (Tokį pagamintą amuletą galima įsigyti pas ponią Anėlę. Kai nusipirks telefoną, būtinai paskelbsime)
3. Išgerti ramunėlių arbatą su sutrintu vienaragio ragu. - Šio recepto, dėja, neišbandėme, nes niekur neradome ramunėlių.
4. Tept visą kūną 3 kartus per dieną per 2 savaites mostimi iš kadagių ir briedžio tulžies (šią mostį taip pat galima įsigyti pas ponią Anėlę), tai visur tiek plaukų priaugs, kad jokias uodas neprisikas iki odos!

Šiam kartui tiek. Tikimes, jog nuo dabar niekada neturėsite problemų su Byzgikėmis.

Dalis receptų atbaido ir nuo erkių

Visi atsakymai

Labas vakaras.

Šį kartą pateiksime Jums daugelį tikrų atsakymų, kuriuos turbūt senei norėjote išgirsti. Ir sakydamas tikrų, turiu omeny netikrų. Tai vien melas ir apgavystės.

Bet juk tiek melo mūsų gyvenime, jog jis vis dažniau tampa tiesa. Tiesa, kuria mums sunku patikėti kiekvieną rytą... Netikėkite niekuo, netikėkite kaimynais, žiniasklaidos propaganda bombarduoja mus netikra informacija ir tikromis reklamomis. Bet tos reklamos juk suteikia toms žinioms tiek daug žmogiškumo ir patikimumo.

Ar netiesa kad mes negalime sužinoti kas buvo toks drąsus, ir ne pagal taisykles atsisakė pristatyti netikslios informacijos? Ne visada mums pasisekė apsispręsti prieš apgaulingai mus mulkinusios gaujos valią, o priimdavome netiesiogiai mūsų priešams naudingus sprendimus, be galo mažai sužeisdami jų viršvirsminį susimąstymą.

Ar kiekvienas turi žinoti kaip jo elgesys įtakoja erdvės ir laiko erdvalaikio continuumo chaose pasiklydusių vienetų maršrutus?
O gal vertėtų susimąstyti ar kartais tiesa nėra lygi melui? Ne, bet kartais gal ir taip. Na bet tada juk viskas yra melas...

Bet visa tai juk pramogai skirtas melas, tai galbūt iš tikrųjų tai yra tiesa? Atsakymas yra: ne.

Demėsio visi žmonės !!!!

Prasideda nauja era. Kaupkit visi pinigus nes tuojaus galėsit nusipirkti sklypą ne kur kitur kaip pačiam MARSE. Raudonoji planeta jau laukia mūsų.
„Ant Marso“ rado vandens. Nera jo daug bet pradžiai pakaks.



Visus norinčius ušsirezervuoti sau vietą Marse, prašau persiūsti mažą įmoką* į Punsko blogspot redakciją.
*maža įmoka – tiek giek galit x 10
AČIŪ

Iš Juliaus Cibo raštų

Prakvimpa pavasaris. Norėdami truputį atgaivint ir mūsų puslapį, nusprendėme įdėti viena iš žymesnių Juliaus Cibo kūrinių - "Sūduva". Tai gan sunkokos eilės, ne taip paprasta atsakyti į klausimą: Ką norėjo pasakyti poetas? Manome, kad šio eilėraščio analizė gali būt labai gera treniruotė besiruošant abitūros egzaminams arba matūrai, ypač iš geografijos.

Sūduva
Kur tie takeliai nuriedėjo
Kai baltas žirgas jojo?
Kur miško aidas nuaidėjo
Kai žiūrovai man plojo?

Bliauna kruvina karvė
Menulio šviesoj paskersta.
Kur tu, Tėvyne?
Kam tu palikai šį pasaulį?
O ateitie!

Sunku tuos grūdus mums pakelt
Amžino rūko, mūsų sudirbtom rankom..
Lai prakaitas mums teka iš nasrų
Ir nebeliksgi mums jokių jau abejonių!

Po mūsų kojom galingai girgžda akmenai
Lyg Napoleono karžygiu minti takai.
Prabudus tylumoj tamsa
Praskyne kaušą iš juodų grindų.

Kai pliekė man gryna ranka
Per veidą kruviną nuo prakaito,
Ištieskim jiems rankas
Senas, bet kaip brangias,
Kaip numylėtas gintaras,
O gyvenimo upė teka ir teka...

Nu gražiausia

Nu Velykos kaip reikiant!

Kaušų suvažiavimas

Šiandien Punske, suplanuotas buvo kasmetinis kaušų (mozur: frajer) susitikimas. Mažas, bet kartu ir didelis Punsko kraštas, plačiai išskėtes rankas priėmė 206 dalyvius iš 40 valstybių. Susitikimas buvo atšauktas.

Punskas Marse

Punskas Marse? Negali būti! Kaip tokia didžiulė aglomeracija galėtų tilpti į tokį mažą šokoladą?
Iš tikrųjų šis klausimas ne vienam filosofui kėlė galvos skausmą, tačiau mes žinome atsakymą. Tiesa, tai ne toks Marsas kokį visi žinome. Ir ne tas Punskas kurio naujais šaligatviais taip megstame vaiščioti.
Pasirodo, kad toks objektas kaip mūsų Žemė nėra vienas vienintėlis! Yra dar kitų planetų, viena jų vadinama būtent Marsu (dar vienas stulbinantis faktas - pasirodo Saulė nesisuka aplink Žemę! suprantame, kad šituo dar sunkiau patikėti taigi nevystysime šios temos, bent jau kolkas). Minėtoje planetoje irgi yra Punskas! Tiesa, tai didžiulė skylė (krateris), bet yra. Turbūt sunku stebėtis, iš kur kilo posakis "Visi keliai veda į Punską" jeigu tiek tų Punskų visur yra...
Pasirodo, Marse yra ne tik Punskas, bet ir Alytus. Punsko krateris yra apie 10km skersmens, buvo pavadintas 1976 metais lenkų astronomų. Iš tiesų įdomu.

Motorizacijos kūrimosi paslaptys

Nei vienas iš mūsų nėra taip senas, kad žinotų apie pirmų automobilių ir motociklų kūrimosi paslaptis. Tuo labiau niekas neęsat matę pirmų prototipų. Tad šiame straipsnyje pasistengsiu viską tiksliai paaiškinti remdamasis nuotraukomis. Dabar tikrausiai manot „tai iš kur tu žinai“? Taigi mano visos žinios yra kilusios iš Kopūsto Ausianosio, Krasnopolio miestelio Šamano, pasakojimų.

Motociklai

Kuprotasis Merfis niekada nespėdavo laiku atvežti pieno į pieno superkimo hipercentrą. Būdamas auksine rankele sumano sukurti sau patogiausį ir greičiausį transporto būdą. Turėdamas vien karves sukuria cow-a-saki (t.y. karvė įmontuota geležinėje konstrukcijoje).

Šis sukurtas modelis yra itin greitas ir patogus. Galima drąsiai pasakyti, kad tai perpetum mobile. Cow-a-saki pasiekdama didesnius greičius duoda daugiau pieno. O pienas tai aišku kuras. Nors šis pirmasis motociklas-karvė buvo sukonstruuotas pabaigoje 19a. iki šiol didžiausi mokslininkai nežino kokiom proporcijos maišyti išmatas su pienu, kad gautūsi sprogstama jėga lygi nitroglicerinui. Mums pakaks, žinoti jog šis modelis tapo visų motociklų seneliu.

Visureigiai

Rusijos motorizacija juda kita kryptimi. Jiems nėra svarbus greitis ar patogumas. Skaičiuojasi tik vienas dalykas, bet kokia kaina parvažiuoti namo. Rusai, kaip visi žino, mėgsta išgerti. Tad jie sumanė sukurti tokią mašiną, kuri net su girtu vairuotoju parvažiuotų namo. Aišku mano informacijų teikėjas - Kopūstas Ausianosis yra išbandęs šią mašiną. Pasakysiu daugiau, jos dėka yra pasiekęs Mont Everestą. Kaip pats sako, turėjo gerai pasitusint, nes nei šalčio nejautė, o mašina kaip važiau taip ir važiau ...

Triračiai ir dviračiai

Seniau būdavo tik triračiai. Visi sau linksmai važinėdavosi, bet atėjo metai reformoms. Taigi reformacija prasidėjo Olandijoje. Amsterdamo meras sumanė taupyti, taupyti dviratininkų nenaudai. Sukurti nauji dviratininkų maršrutai buvo niekam tikę triračiams. Nes kaip važinėsi 25 cm. pločio keliu, kai dviračio matmenys buvo 45cm. Taigis buvo sumanyta pasiaurinti dviratį atkertant jam vieną ratą. Ir liko triračiai tik su 2 ratais o žmogiškiau - dviračiai.

Laivai ir valtys

Visi žmonės seniau keliaudavo tik mašinų pagelba. Net per upes ar jūras žmonės sugebėdavo pervažiuoti. Reikėjo tik atitinkamai apsunkyti tą mašiną. Į tokį sunkvežimį privalėjo įlipti virš 200 keleivių. Kelių savaičių bėgyje jie neturėjo nei vienišumo, nei higenos užlaikymo galimybių. Vėl ką aš čia rašau apie higeną, jie net nosies negalėjo pasikrapštyt. Suspausti buvo kaip riešutai šokolade. Todėl liko sukurti laivai. Šiose transporto priemonėse nereikia 20 žmonių į metrą kvadratinį kad pavažiuotų. Visi sau atsipalaidavę gali krapštytis nosį ir ką kitą „ligvaliai“.

Šlamšto karta

Šiais laikais gaminama galybės šlamšto. Kur bepažvelgtum, ko nenusipirktum - anksčiau ar vėliau tai pages. Bėda ta, kad vis dažniau tai yra 'anksčiau' nei 'vėliau'.

Turbūt kiekvienam Jūsų teko įsigyti kažkokį produktą, kuris nesuveikė taip kaip turėtų (arba iš vis nesuveikė), pagedo tuoj po pirmo įjungimo arba pasirodė kažkuo visai kitu, negu tai rodė etiketė. Tokiu atveju jūs tapote viską gaubiančios komercijalizacijos ir šlamštinimo auka. Dabar producentams konsumentai neberūpi. Jie kemša mums vis daugiau ir daugiau apgailėtinai žemos kokybės gaminių, kad tik užsidirbtų pinigų, kad tik pagamintų daugiau š*dinų prekių, kad tik daugiau jų parduotų, kad tik užsidirbtų daugiau pinigų, kad tik... Dėja, bet daugumos žmonių smegenys yra po tikslaus ir įtin 'pavasarinio' plovimo, korporacijos jau šituo pasirūpino, tad žmones nepastebi to, ką laiko rankose. O KĄ jie laiko rankose? O gi GRYNĄ ŠLAMŠTĄ!! Kai perku sau prekę, tai leidžiu sunkiai uždirbtus pinigus ne tam, kad nusivilt nebeveikiančiu grotuvu/telefonu/namų kinu/virduliu/blenderiu/duonos skrudinimo aparatu/skaitmeninu žaisliuku/batu su atsiklijuojančiu padu/plyštančia po pirmo panaudojimo kuprine/(bet kokia kita šlamština preke).

Kai seniau žmones kažką pagamindavo, tas daiktas turėjo jiems tarnauti ilgus metus. Pažvelkite į piramides, užimančias brangius sklypus Egipto žemėse jau keletą ilgų šimtmečių, palieskite kardus, kurie pjauna dar nuo viduramžių laikų, apžiūrėkite akveduktus, kuriems jau per 2 tūkstančius metų. Jeigu tokia laidojimo vieta sugriūtų, ką architektas pasakytų faraonui? "Garantija nekompensuoja žalos, sukeltos vėjo veikla"?? O gal "Atidaręs duris jūs sulaužėte sutartį"?? O kalvis, kurio kardas lūžo po pirmo pjūvio? Tais laikais turbūt jis nespėtų nieko pasakyt, nes jo galva gulėtų per toli nuo kūno, kad pasiekti plaučius, esančius po ritierio bato padu (padu, kuris tikrai neatsiklijuoja po kelių nešiojimo dienų).

Taip vadinama garantija tai akių dūmimas. Ši 'teisė' tai tik psichologinis triukas. Nes kai pirkėjas turi garantiją, kad produktui pagedus galės jį iškeisti į naują, jis jaučiasi saugiai. Galvoja sau 'Ai, per metus tikrausiai supyškes į gabalelius be jokios priežasties ir išsikeisiu į naują, kuris vėl laikis per metus, o jei per tiek laiko nepages, tai matyt nusipirkau gerą ir veiks labaaaaai ilgaaaaai.". Kitaip tariant - veikimo terminas atrodo ilgesnis. Tačiau garantijos yra taip gudriai padarytos, jog produktas gyvuoja vos keletą dienų ilgiau, negu galioja garantija. Tokiu būdu konsumentas yra priverstas pirkti sau naują šlamštą ir didinti nulių skaičių producento sąskaitoje.

Tokiu būdų veikia šlamšto karta - perka beatodairiškai viską, ką jiems pasiūlo producentai. Galima stengtis jiems sutrukdyti - kai kitą kartą kažkas jums pages - kreipkites į reklamacijos skyrių. Pridarykit tiems beširdžiams tinginiams kuo daugiau problemų - tegul ryja savo darbo vaisius. Galbūt vieną gražią dieną jie pasprings savo šlamštu ir padvės.

Horoskopas, ne pirma dalis, o antra

Taigi pagaliau sulaukėme, kol mūsų redakcinis šuo, pravirškinęs antros metų pusės horoskopo ženklus, kiek įdomesnėje formoje, gražino juos mums, nepraėjus (o tiksliau praėjus) net mėnesiui. Nederkiant kaipgi brangaus laiko, dar šiltus popieriaus gabaliukus suklijavome į vieną, kvepiančią visumą ir iš kart pateikiame Jums, keli mielieji skaitytojai...

Prekybos ir paslaugų centras (07.23-08.22)

Dėja, bet baigėsi (arba artėja link pabaigos (arba visai kažkas kito)) tavo laisvabūdiško gyvenimo laikmetis. Pamiršk tą kas buvo praeityje ir tai kas yra dabartyje, kadangi žvaigždės nešą tamsą tavo ateičiai. Netrukus sulauksi viso to blogo, ką ir sapnavai savo košmaruose nakties, bei kartais dienos metu. Apsisaugot nuo to gali tik vienu būdu – saugokis.

Teršikas (08.23-09.30)

Būk pasiruošęs naujoms pažintims sudarinėti. Netikėtai sulauksi nemažo savo gerbėjų, o kiek vėliau ir vaikų būrio, jei vis dėlto nebūsi pasiruošęs. Šią savaitę stenkis žvelgt į pasaulį plačiau atvertom akim, o kitą savaitę – dar plačiau atvertom akim. Net nustebsi kiek daug dalykų galima pamatyt kai žiūrai... Vakarais padedinėk mamai ir tik vėliau eik miego. Ir susitvarkyk pagaliau tą savo kambarį.

Spaliu(ka)s (10.01-10.31)

Nu tu spaliau...

Lygintuvas (11.01-11.22)

Tavo gyvenime atsiras darbų, kurių nespėjei įvykdyti, sąrašas. Laimei, viskas turi dvi puses. Sąrašo kitoje pusęje rasi pinigų. Išnaudok juos taikai artimuose rytuose palaikyti, kas žino kur ateityje tau teks gyventi. Aišku gali juos ir pratėrioti labiau ar mažiau gazuotiems gėrimams, taičiau atsimink, kad ne viskas auksas kas gazuotas, geltonas ir gaivus (trijų „G“ taisyklė).

Teleskopas (11.23-12.21)

Įvertink žmones su kuriais gyveni, pasigailėk jų ausų bei psichinių išteklių. Gulėdamas lovoje, nosį krapštyk tik dešiniąją ranka. Joje ir palikdinėk ilgesnius nagus – net nustebsi ko gali rast savo kasykloje. Visus atrastus daiktus rink, nepaisant to kad niekad jų niekur nepanaudosi. Prisirašyk į kažkokį savo darbo/mokyklos būrelį. Susipažinsi su naujais žmonėmis ir tuo pačiu atsiras daug papildomų švenčių, kurių iki šiol net nebūtai pagalvojęs švęst.

Lemputis (12.22-01.20)

Saugokis gamtos. Ji tau gali iškrėsti ir dar daugiau šposų, ne tik dideles atsilėpojusias ausis ir nuolat riedančius, apaugusius traukinius tavo trijuose nosies tuneliuose. Venk žmonių, kalbėk tik telefonu. Internetu irgi nesinaudok, nes tai velnio ‘išmislas‘ ir gali tik supykdint tave su tavo, kaipgi keistu, kūrėju. Laikykis dietos, gerk daug kraujo. Išnaudok pilnai žiemą – naktys ilgos, gali įsimaišęs į tamsą įmaišyti dar kelis maišus.

Tai būtų tiek, mielieji, dar besilankantys lankytojai. Kaip jau tikriausiai pastebėjote, mūsų redakcija velgi tapo užbarstyta sniego ir nežinia kas kada išsikapstis iš iki šiol neapskaičiuoto ir toliau nežinomo sniego tirštumo koeficjento...

Horoskopas, pirma dalis

Su džiaugsmu pranešame, kad į mūsų redakcija, laiškanešys Patas atnešė naujutelaitį, ką tik iš žvaigždžių nuskaitytą, ne bent ką kitą, o horoskopą! Taigi pirmieji Punske, europoje, bei pasaulyje, pristatome Jums tai, kas Jūsų laukia netolimoje, bet kaipgi apgaulingoje ateityje...

Varlinas (01.21-02.19)

Tau, varline, šį mėnesį nepasiseks. Tavo viršininkas pagaliau apsižiūrės, jog visiškai neatneši jo įstaigai pelno. Geras dalykas tas, kad praradęs darba pradėsi vaikščiot į bažnyčią rytinėms mišioms, taigi atsirasi arčiau Dievo, taigi tapsi dievobaimingas ir galbūt pakeisi savo požiūrį į tave supantį pasaulį. Nesidžiaug šilta žiema, gamta nemėgsta kaip iš jos šaipomasi ir blogiečių namus apdengia šaltuoju pūku kaipo pirmųjų.

Povandeninis laivas (02.20-03.20)

Šeimoje visi reikalai išsispręs patys, taigi toliau gali nieko neveikti ir nedirbti tu tinginy. Visi tau pavydės laisvabūdiško gyvenimo, tačiau stenkis užtrenkti duris įsibrovėliams – liuksemburgo konsteliacija išsidėsčiusi neigiamai naujoms pažintims sudarinėti, bei senoms pažintims išlaikyti. Patrauk akis nuo televizoriaus ir apsidairyk aplinkui ar tavęs niekas nestebi...

Barsukas (03.21-04.20)

Šiandien baigsis maistas tavo namuose, tačiau nesivargink eit į krautuvę, šią savaitę, tikimybė kad maistas pats pas tave ateis – tikrai nemaža. Stenkis neapleisdinėti daugiau mišių. Lankyk jas, bet nesimelsk – velnio aktyvumas šį mėnėsį rekordiškai didelis, ir jis gali perimti tavo maldas ir tiktai jas pakeitęs, siųsti toliau...

Glombas (04.21-05.22)

Tiesą sakant, nieko naujo. Ir toliau nesuprasi to, ką supranta kiti, mokytoja vėl pastatis tave į kampą ir negražiai išvadis. Galbūt artėja pats laikas palūžti psichiškai, ar bent jau papulti į depresiją ir pradėti gerti. Mesk rūkyti, paieškok kažko stipresnio, pradėk pagaliau rūpytis savo organizmu. Eidamas gatve stenkis žiūrėti po kojom, jeigu atsistosi ant sniego, tave užgrius ekstra papildoma problemų lavina.

Radaras (05.23-06.21)

Pagaliau prisipažyk, kad nemoki skaityti. Du kartus per metus nueik pas dentistą. Kiekvieną rytą pašvęsk penkiolika minučių mankštai – pastebėsi kad būsi dar labiau pavargęs negu buvai. Lankyk sporto būrelius, yra vilčių kad bent šioje srityje kažką pasieksi ir nereikės tau įvaldyti tos sunkios skaitymo technologijos.

Drambliukas (06.22-07.22)

Iš visų pusių pasiekdinės tave naujos informacijos. Jos bus gana geros tau, tačiau tai nereiškia kad tau nereikia nueiti pas psichiatrą – tai tikrai nera normalu girdėti garsus. Stenkis vengti kontakto su žmonėmis ir su elektra. Tiek vienas tiek kitas yra pavojingas ir gali blogai baigtis artimesnėje ar tolimesnėje ligoninėje. Lipdamas karjeros laiptais, koją dėk ant kas antro – deka to, lėčiau pasensi.

Tai tiek pirmoje dalyje. Kitus ženklus suvalgė šuo ir dabar esame priversti palaukti kol susiklijuosim atgal dar virškinamą medžiagą. Taigi būkite budrūs ir laukite tęsinio!

Apmąstymų rekolekcijos

Sveiki mielieji lankytojai,

Pagaliau vėl saulelė atkopdama nuleido šiek tiek sniego ir atliuosavo taip jau labai sniego užspaustus Interneto laidus. Kadangi šiandien antradienis, tai net norisi pakalbėti apie tai, kas liečia viena, gal ne didžiausių visuomenės grupių, bet tikriausiai, vieną įtakingiausių – studentija.

Mūsų krašte, studentas = išeivis, tačiau kur jis ne išeitų (gal išskyrus pavienių proto ugdymo įstaigų) laukia jo bent vienas metuose karštas mėnesis... taip taip mielieji skaitytojai, gerai galvojate... Tai ne kas kitas, o Studentų Eliminacijos Sistema Idealizuojanti Jų Aktyvumą, plačiau žinoma, priimta ir vadinama – sesija.

Deja, bet nedaug studentų galvoja apie ją iš anksto. Jau nuo senų laikų aišku, kad ištikimas ir sunkus darbas semestro metu, padeda išvengti sunkios sesijos, ir tuo pačių didesnio galvos skausmo (čia jau ne nuo žinių tas skausmas būna, o nuo sveikinimų) jai pasibaigus. Vis dėlto, nedaugelis studentų ryžtasi tokiam darbui ir ne veltui sakoma, kad jeigu ne paskutinė akimirka, pasaulyje dar niekas nebūtų padaryta...

Kaip sesija baigti taippat džiaugsmingai kaip ir ją pradėjote? Ką gi... Patarimų čia jokių nesulauksite. Iki šiol dar neišrasti priešnuodžiai piktųjų destytojų nuodams, kurie skverbte skverbiasi lig kaulų, kremzlių, nagų ar plaukų gelmenų.

Nėra čia ką daugiau ir rašyt... sekmės tinginiai!

Kalėdiniai bei naujametiniai linkėjimai!

Sveikinam visus su naujais, 2007 metais!!!
Pagal senovės Jotvingių kalendorių tai yra anties ir arklio metai, tad tikrai šie gyvūnai šiais metais atliks svarbų vaidmenį mūsų gyvenime! O Šventų Kalėdų proga norime Jums palinkėti gerų šventų Kalėdų.

Linkime Punsko gyventojams viso kūno geriausio. Linkime, kad visos 23 Punske esančios parduotuvės atneštų pelno. Linkime, kad visos 18 (neoficialiomis žiniomis 34) vietos kur galima nusipirkti alkoholio taip pat atneštų pelno (tiesą sakant čia kaip ir aišku tai nežinom ar yra reikalas linkėti). Linkime klėbonui ir visai bažnyčiai daug daug pinigų! O parapiečiams trumpų mišių.

Linkime naujiems šaligatviams kad per daug batai jų nesutryptų, o batams kad nebijotų kad nukris ant jų dangus. Linkime visiems radijo klausytojams gero bangų ryšio. Linkime, kad naujas licėjaus pastatas gimtų greičiau nei gimė Kultūros namai. Linkime Kultūros namams kad neliūdėtu labai dėl šito. Linkime, kad toaletinis popierius Jūsų namuose artėtų link 0 bet taip ir niekada jo nepasiektų.

Moksleiviams ir mokytojams linkime, kad išsipildytų visos jų ministro svajonės. Linkime Punios ežerui pagaliau patekti į prižadėtąją valyklą. Punsko valdininkams linkime, kad jų idėjos ir veiksmai skrajotų aukščiau nei skrajoja (neskraidantys) (2) paukščiai. Linkime, kad valgytumėte pagaliau mėsą ne iš boružių. Linkime, kad pereinant per kelią nebūtų netoliese jokio milicnyko.

Linkime išvažiavusiems sugrįžti, sugryžusiems pasidžiaugti, niekur nebuvusiems išvažiuoti, buvusiems dar pasvajoti, svajojantiems nusileisti ant žemės, realistams tapti optimistais, optimistams neperdėti, perdedantiems pagalvoti, galvojantiems atsipalaiduoti, atsipalaidavusiems nelatravoti, latravojantiems nechuliganauti, chuliganams išvažiuoti, išvažiavusiems sugrįžti, sugryžusiems pasidžiaugti, niekur nebuvusiems išvažiuoti, buvusiems dar pasvajoti, svajojantiems nusileisti ...

Linkime linkėti labai liaudiškus linkėjimus likusiems lietuviams.

Kad pamalonint visiems akis, įdedame Punsko eglutės, kuri stovėjo prie valsčiaus, nuotrauką:

Iš serijos, paprasti dalykai nepaprastam gyvenime. Leonas žibintų karalius.

Sveiki, mano vardas Leonas, mėgstantis labiau žiebti nei gesinti. Kiekvieną vakarą, kai tik Ponia Naktis savu riebiu kūnu įsilieja į murzinas gatves, o taukuota subine atsisėda ant jūsų išgalvotų stogų, užsidengiu gobtuvu ir einu žibintų žiebti. Ir nors nuo seno šviesa užsiiminėju, tai vis dėl to rankos mano sausos ir šaltai šaltos, įtariu čia nuo šalto mėnulio, kurį visą dieną delnuose laikau. Ištikimai jį saugau ir mastau, kad dažnai klystate kuždėdami tarpusavyje, kad paslaptys slapstosi tolimuose miškuose ar palėpėse, dažniausiai ji tupi čia pat šalia, kad ir kaimyno ausyje ar veidrodžio kitoje pusėje, ar baltoje mano akyje. Nebijokite, mano akys nors paslaptim kvepia ir albinosų žarijom žagsi, jos yra švarios ir baltai baltos, kaip ir mėnulis. Nebėkite nuo mano akių, aš juk jas dabar po madingais juodais akiniais dėl jūsų slepiu ir tyliai tariu: „Einam kartu, ieškosim paslapčių, kitur“.
Mėnulį daboju nepriekaištingai ir vienišai, nors patinka man būti tarp žmonių, ir kai tik laisvas akimirkas turiu, tai tūnau šalia jų. Bet kiek atsimenu, nematau akimis jų, tiesiog nematau, šviesą matau, o žmonių - ne. Net man pačiam keista. Pasiguodžiu tada, kad daug neprarandu, nes žmonių visus kvapus, įkvėpimus ir iškvėpimus kruopščiai jaučiu. Kiekvieną vakarą stengiuos nors vieną miegantį kvėpavimą prisijaukinti ir į savo ramią sapnuojančią kvėpavimo kolekciją įrašyti. Žinau, aš tai gerai žinau, žmonės jaučia mane, kai esu šalia jų, girdžiu, jiems tada skruzdelių giria prabėga nugara, sopiais nagais šakojas ir vėsta nuo sprando iki pat kryžiaus, ir taip kelis kartus, ten ir atgal. Oda tada plaukus lieknus stato ir murma maldingai (skruzdėliškai skambėtų taip: Tik-tuuk-tiii). Su ta kūnu rėpliojančia skruzdžių procesija atsiranda ir man noras prabilti: „Nebijokite, viskas bus gerai, čia tik Leonas atėjo žibintų guosti“, tačiau niekada nedrįstu. Užgesintam kambaryje, toliau stoviu tyliai ir vis dar esu, kažkur čia, visai arti ir kvėpuojančias stygas nosim ritmingai alpinu. Jaučiu nuolat savyje kompozitorių, kuris iš vienos saujos nieko, iš žalvarinio kibiro tamsos, iš miegančio kvėpavimo, iš skruzdžių kelionių bei vabalų dūzgimo - nakties simfoniją kuria. Ar girdit? Melodija murkia nosyje. Sapnų muzika manyje plaka, bet čia jau... atleiskite, Leono paslaptis.
Žiebimo ceremoniją pradedu nuo mėnulio. Sidabrinį blyną pakabinu virš stogų (nesvarbu kaip, tiesiog pakabinu ir jau). Po to vakaro šviesoje su jonvabaliu Tezoliu einu žibintų žiebti. Vabalas Tezolis myli dūgzti delnuose (vabl. duzzzz), pas mane jam vėsu. Kaip be būtų, jis juk įkaista prie kiekvienos žibinto žarijos. O pas mane, jo užpakalinė kūno dalis, šaltose rankose jaukiai atvėsta. Jis mano mylimiausias žiebikas, deja vienintelis. Nors ir nekalba, bet tiesiai į širdį dūzgia. Kartais, net man atrodo, kad mano širdis delnuose dūzgia, o ne Tezolis vėsta. Įdomu ar Tezolis sugebėtų ne tik žibintus, bet ir jausmus uždegti? Visada tuo stipriai tikiu, nors niekada dar nebandžiau jo klausti.
Nors žiebti man labiau patinka nei gesinti, bet apie žiebimą trumpai tiek. Daug paslapčių negaliu atskleisti.
Gesinimo ceremonija yra visada liūdna, juk gaila gesinti kai taip šviesoje jauku. Dėl Punsko valsčiuje vykdomos taupymo politikos, gesinti išeinu jau 23 valandą, o ne kaip seniau, su saulės pirmu spinduliu. Kokia nesąmonė, įsivaizduojat, gesinu, nors Ponia Naktis tik pusė juodos arbatos teišgėrė.
Gesinti keliaunu su krūkščiu Tfu, kuris taikliai spjaudo ir sparnais stipriai mojuoja. Prie jo visos lempos lyg degtukai vėjuje gęsta. Gesina jis viską kas ugnim žiba. Su juo greit viską sugesinam ir einam prie Punios ežero mėnuliu pasigrožėti. Nepriklausomai nuo vykdomos taupymo politikos, vandens veidrodyje mėnulis, lyg niekur nieko, laisvai sidabru tviska. Mėnulį nukabinu paskutinį, leidžiu jam iki pusryčių patūnoti, o kai apie pusryčius užmirštu, tai visai dienai palieku kaboti su saulę, juk ne gaila, jei žibėti geidžia. Būna ir tokių akimirkų kai jį ant saulės pakabinu, tolimą saulę artimu menuliu pridengiu. Žmonės tų akimirkų kažkodėl bojo nuo seno, dieną pasidaro tamsu ir nejauku. Mano mėnulis visada bus mano maža saulė, kuriuo kitas saules drąsiai dengsiu. Nakčia jo šviesoje, tyliai sėdim ant ežero lieptelio. Tiesiog sėdim tyliai, kartais dar tariam: „echhh“, vanduo ramumu kvėpuoja ir nosį kutena, o kai bandom kažką pasakyti, jausmus atskleisti, tai žodžių trūksta. Belieka tik gilus „achhh“.
Būna dar, kad pasivaikščiojam tamsiomis gatvių rankovėmis. Į rūsius vėsius lipam ir pro langus atvirus žvelgiam. Dar šen ten nueinam, bet tai jau nesvarbu. Tiesiog būnam. Būnam. Patinka man klausyti mano vabalų murkimo, kuris žmogiškai tikriausiai skambėtų taip: „... vis dar esu...“. Jaučiu jei turėčiau draugų, vadintu mane Leonuku, kuris labiau mėgsta žiebti nei gesinti. Galėčiau ir aš jiems tada drąsiai į širdį dūgzti: „... vizzz dar ezzzu...“.

Leonukas.