Pranešimas

Dėmesio Punsko ir apylinkių gyventojai.

Dėl dažnų elektros gedimų mūsų miestelyje ir jo apylinkėse, nuspręsta
nuodugniai pakeisti elektros tinklus. Bus pastatyti nauji stulpai, ištiesti
nauji laidai, todėl pasiruoškite visokiems garsams sklindantiems iš
gatvėje dirbančių elektrikų plaučių, būkite atidūs, uždenkite reikiamu
momentu ausis savo vaikams.

Kaip skelbia dusavaitraštis "Aušašara", Punsko prezidentas prižadėjo
naujas darbo vietas Juliaus Cibo vardo elektrinėje, Šipliškėje, tad
jaunime - neieškokit savo laimės užsienyje, puikus darbas lauks
čia pat!

Sakoma, kad po generalinio remonto elektra bėgs greičiau, todėl
pastebimai greičiau įsijungdinės lemputės, kompiuteriai ar šaldytuvai.
Punsko elektrikai tikisi taippat mobilių telefonų krovimo pagreitinimo.

Vienintelė problema su kuria teks susidurti vartotojams tai elektros
lizdukų pakeitimas. Reikės pakeisti visus lizdukus norint kad elektros
antplūdis pasiektų Jūsų namus. Kai kurie ambicingi ūkininkai jau
tokius įsivėde ir išskirtinai Nereguliariam Punsko internetiniam
blogui padovanojo jau įmontuoto lizduko nuotrauką. Taigi žiūrėkite
ir laukite XX1 amžiaus elektros!

O čia anksčiau minėta nuotrauka:

Išmeskime barbarizmus iš mūsų kalbos

Labadiena mieli skaitytojai, skaitytojos.
Kaip žinia, vienas pagrindinių mūsų kuklaus blogo tikslų - lavinti Punsko gyventojų dvasinę kultūrą, intelektualų gyvenimą, stebėti mūsų nepakartojamo miestelio kultūrinį gyvenimą bei skatinti jaunus rašytojus, ar šiaip rašymo megėjus kūrybai. Todėl šįkart norėčiau atkreipti dėmesį į vieną mūsų visuomenės problemą. Tikriausiai visi pastebėjo, kad mūsų kalboje daug barbarizmų. Ne vienam iš mūsų mokykloje mokytojai dažnai atkreipdavo dėmesį į mūsų kalbą. Kodėl vartojame svetimus žodžius, kai turime tokių gražių lietuviškų atitikmenų? Dažnai priežastis yra būtent ta, kad tų atitikmenų nežinome.

Taigi nusprendėme bent dalinai šią padėti pakeisti. Pasitelkę žymaus mūsų krašto šviesuolio ir kalbininko, Juliaus Cibo surinkta medžiaga, sudarėme trumpą "vadovą", kuriame surinkti dažniausiai vartojamų barbarizmų atitikmenys.
Tų išsireiškimų nėra daug, tačiau mes nepajėgus sudaryti visų barbarizmų ir jų atitikmenų sąrašo. Todėl atkreipėme dėmesį į tuos, kuriuos dažniausiai galima išgirsti. Pagal neoficialius statistinius duomenis, tie barbarizmai sudaro maždaug 57% visų skolinių, taigi juos pakeitus mūsų kalba taptų daugiau nei du kartus "švaresnė", o tai būtų tikrai neblogas rezultatas.

Gana įžangos, štai ir parinktų atitikmenų sąrašas (nenorime patys tų barbarizmų rašyti, taigi pateiksim vien jų atitikmenis, žinodami kad mūsų blogo skaitytojai tikrai supras apie ką eina kalba):

Kai kažkas mus supykina arba susinervinam, dažnai vartojame labai jau negražius žodžius tą žmogų įžeisti. O galima pasakyti taip:
Sopuly tu paganskas.
Kad tave šikantį sutrauktu.
Kad tave kiškiai užbadytu.
Čiulpk lygintuvą.
Kad tau kur ežys kelnese išdygtų.
Pripūsk traukiniui padangą.
Abliuok sūrį.
Kad tau snargliai per šikną bėgtų.
Kad tave ant bliūdo.
Kad tave velniai per devynias balas.
Kad tu balom nueitum!
Och tu velnio užkulni!
Ak tu malka.
Kad tave kipšas nujotu!
Kad tu ištintum, kaip avilys.
Eik (tu) i peklą autų skalbti.
Eik (tu) kiaulėms uodegas mazgoti.
Tu paršo koja užpakaline.
Tu šuns kumpi.
Eik šunų šukuot.
Suk tave devynios.
Kad tau kiaurai išeitu.
Kad tau liežuvis kuolu atsistotų.
Kad tave dryži paraliai.
Kad tave per krumus.
Kad tave pypkės galas.
Kad tave vilkai užpjautų.
Kad tave zuikis subadytų.
Kad tavo kakta nupliktų - ant pakaušio kuodas liktų.
Kad tavo kojos išklištų ir pakaušis atsikištų.
Kad tu balomis nueitum.
Kad tu kiaurai žemę prasmegtum.
Kad tu negautum ne pekloj vietos.
Kad tu staugdamas nueitum.
Kad tu suruktum.
Kad tu susitrauktum kaip naginė.
Lysk tu vabalo blauzdon.
O tu paršakoji.
Tu gyvate raudonoji, žalčio koja pastaroji.

Kai norim pasakyti kad kažkas yra gražus, tai galim pasakyt:
Visai ji/jis nešpetnas/nešpetna.
Ale gi ji graži, rupūžiukė!

Keletas kitų išsireiškimų bei posakių žmogui apibrėžti:
Miemausis.
Boba, tu, palaido gyvenimo!
Iš jo gaspadorius – kaip iš šūdo cviekas.
A, tas žmogus – kaip kiškio šūdas: nei dvokia, nei kvepia.
Dar jis kiaulių neatganė.
Plepa jis kaip kiaulė, riešutų priėdusi.
Kad apsmove kelnėm kaip kotas.
Jo gera galva, tik durnam pateko.
Susmirdo kaip šeškas, kiaušinių priėdęs.
Da baras kaip rupuže, iš po akmenio išlindus.
Kai jis aria, taip klyną (užpakali) i visas puses mėto, kad devyni šunes jo nepagautų.
Murzinas kaip kaminšluostis.

Keletas kitų liaudies posakių bei išmintingų patarimų:
Rupūs miltai, žalios kelnės.
Tai darbymetis.
Senas krienas.
Rupūžė rugienoj.
Jei rupūžė roplinėja pavakary, tai rytoj bus lietaus.
Ko čia makaluojies kaip myžalai tašej?
Ir kiaulė pypką rukytu, ale apatinioji lūpa trumpesne.
Tur saugotis puotų, apsirijimų ir girtavimo, ižg kurių potam išeit bjaurybės ir
svetimoteravimai.
Duok vaikam per šikalą – kitaip nesliaus.
Judinkis greičiau, krembly tu!
Oi tu, bjaurýbe, dar neseniai pradėjai slibizavot, o jau mane mokini!
Koks kotas čia tave atneše?
Durna galva – kojoms klapatas.
Durnám ir vabalas mėsa.
Razumniai mislinau, ale durniai padariau.
Kunigas apie dangų bliauna, o pats žemės turtus krauna.
Ir šeškas turi dantis.
Lauk, begėdi, ar čia vieta smardýti!
Mirksi kaip rupūžė kruopose.
Visi penki vaikai kaip šernai aplink stalą.
Nors mėšlas vežiot, bile nevogt.
Iš mėšlo vaško neišsunksi.

Sudarant sąrašą buvo pasitelkta lietuvių kalbos žodynu: www.lkz.lt.
Galbūt ateity pratesime šią inicjatyvą ir atsiras antra šio straipsnio dalis.
Tikimes, kad šis neilgas sąrašėlis padės jums praplėsti savo žodyną ir vartosite mažiau barbarizmų, o iš liaudies posakių pasisemsite begalinės išminties.

Iš ciklo - žymiausi Punskiečiai

Mieli skaitytojai,

Manau, kad atėjo laikas susipažinti su vienu labiausiai nusipelniusiu
Punskui bei visam pasauliui šviesuoliu - Juliu Cibu.

Julius, kaip ir daugelis daugelio tautų šviesuolių, gimė
neturtingoje šeimoje. Jo mama buvo bedarbė, o tėtis, šeimai palikęs
medinį namelį, pakeitė savo gyvenamąją vietą į dangų. Juliaus
mama, vos galą su galu surišdama, sugebėjo savo vienturtį išleisti į
rimtus mokslus.

Pirma stotelė - Punsko darželis. Čia Julius įgavo gyvenimiškos 
patirties. Ne be reikalo žaidime „pataikyk skriestuvu į akį“ 
dalyvavo tik vieną kartą... Greitai prabėgus vaikystei, atėjo 
metas rimtesniem išbandymam. Plačiai duris atvėre Juliui
Krasnagrūdos mokykla. Mokykla buvo ir Punske tačiau
davažinėjančių moksleivių tėvams buvo taikomos nuolaidos
daržovinėse krautuvėse. Čia Juliui laikas prabėgo taip greitai, kaip
ilgai truko jo mesto akmens į direktoriaus automobilio langą
skrydis.

Nepaisant kivirčių, mūs herojus su pagyrimu baigęs pagrindinę
mokyklą, įstojo į Europoje jau spėjusiu pagarsėti Punsko Kovo
11-osios licėjų. Motina praradusi nuolaidas į daržovines išvarė savo
sūnų iš namų. Vargšas Julius prisiglaudė prie Trakiškių Stoties
Benamių Sąjungos. Laimei, pastebėjo jį Punsko parapijos pastorius
atvažinėjantis traukiniu iš Lietuvos. Būtent jis išvadavo Julių nuo
vis didesnę grėsmę kėlusio alkoholizmo į kurį papuolę jau buvo
visi sąjungos benamiai dirbę netolimoje lentpjūvėje. Pastorius
suteikė jaunuoliui stogą virš galvos, minkštą kilimą po kojom ir
prišildytą lovą.

Taip prabėga ir dar keli Juliaus Cibo metai. Galiausiai, tapęs
abiturientu, įstoja į Seinų kunigų seminariją. Čia jis inspiruoja
Antaną Baranauską parašyti „Anykščių šilelį“ bei aptveria tvora
plotą (kad niekas neužimtų) kur vėliau stovės Lietuvių Namai, bei
Žiburio gimnazija. Taip taip, mieli skaitytojai, tik deka Juliaus Cibo 
turime tuos pastatus ten kur jie dabar stovi o ne iškeltus į didmiesčio
periferijas... Pabaigęs seminariją ir nusispjovęs ant Seinų
sportininkų su vienodom kelnėm, Julius grįžta į Punską. Julius jau ne
bent kas, o naujasis Punsko parapijos pastorius.

Dabar Julius iškart imasi darbo. Tvora aptvėręs plotus Sveikatos
Centrui, Lietuvių Kultūros Namams, Licėjui bei „Valdi“ krautuvei,
kaipo pirmas pasistato namą skruzdelynę. Šiomis dienomis, jo
namus (dabar vadinamus skansenu) kas vasarą aplanko daugelis
turistų o kartais, įkurtoje scenoje, būna ir vaidinami epizodai iš
Juliaus ir jo draugų gyvenimo. Kaip ir kiekvienas Punsko parapijos
pastorius, Julius atidirba savo metus mokykloje dėstydamas
religiją, o vėliau jo iniciatyva modernizuojami keliai ir šaligatviai
Punske, kurie beje,nebuvo remontuojami iki šios vasaros.
Paskutiniais savo gyvenimo metais, pastorius dar spėja įkurti
Šv. Kazimiero draugiją, Punsko Lietuvių Bendruomenę (vėliau
pakeista Pasaulio), Lenkijos Lietuvių Bendruomenę, bei kitas labiau
ar mažiau žinomas sąjungas ar draugijas. Kamuojamas retos laiko

ligos, Julius miršta būdamas per jaunas, neįvykdytus planus palikęs
savo mokiniams. Juliaus palaikai, pagal jo norą, išbarstyti Punioje ir
būtent del to, šiomis dienomis mažai kuris drąsuolis ryžtasi
maudytis šiame ežere.

Taigi neužmirškime praeities ir žmonių, deka kurių dabar turime

tai ką turime...

Pabaigai - vienintėlė išlikusi Juliaus Cibo nuotrauka:

kontaktas

 Sveiki sulaukę antradienio ryto.

Savo rašybos rezultatus, šiaip komentarus ar bent ką kita
nuo šiandien galite siūsti adresu juzefas@o2.pl

Laukiam...

Iš serijos - Punsko traktoriai

Kasdien pro juos praeinam, tačiau niekad jų nepastebim. Kasdien juos matom, bet nekreipiam dėmesio. Taip dažnai ieškome kažko gražaus pasaulyje, kažko ypatingo savo gyvenime, nepastebėdami pačių puikiasių dalykų kurie visą laiką yra šalia mūs.

Traktoriai. Tokie didingi, bet tokie paprasti. Kiekvienas matė traktorių. Kai kam teko net juo važiuot... Kiekvienas girdėjo jo riaumojantį kaip žvėris variklį. Jis toks galingas, bet kartu toks švelnus. Šis technikos stebuklas tapo geriausiu žmogaus draugu, jie kartu lipo aukštyn civilizacijos laiptais. Vargu ar dar kas nors įsivaizduoja žmogaus gyvenimą be šios mašinos.
O kartu traktoriai tokie nevertinami. Mažai jiems skiriama dėmesio žiniasklaidoje, netenka skaityt eilėraščių apie juos, nieks nerašo muzikos kūrinių skirtų traktoriams.

Todėl mes nutarėme šį tą pakeisti. Pradedame naują seriją - Punsko traktoriai. Joje pristatysime pačius nuostabiausius, gražiausius, stipriausius ar kitokiu būdų išsiskiriančius Punsko traktorius. Šį kartą - pats seniausias traktorius, išgyvenęs abu pasaulinius karus. Dėja, traktorius kiaurą parą saugomas, todėl sunku buvo jį nufotografuoti. Negalime atskleisti kieno yra ši mašina, nes savininkas sužinotų kad tai mes slapta darėme nuotraukas jo didžiausiam lobiui. Bet štai ir žadėtos nuotraukos:

Poetams ir kitiems teksto virtuozams

Mieli šio nuostabaus ir kaipgi nereguliaraus blogo skaitytojai. 
Jūs šį blogą galite ne tik skaityti, bet ir jame pasireikšti! 
Kiekvienas Jūsų galite kažka parašyti ir Jūsų kūrybos vaisiai,
perėję per 'griežtus' standartinius reikalavimus, gali būti
patalpinti šiame nereguliariame Punsko internetiniame bloge.

Galima rašyti tikrai visom, padorumo ribose telpančiom, temom. 
Rašykit ir būsite pastebėti.

Adresai ar kiti kontaktai bus vėliau. Bet rašykit, rašykit...

Nemigos kankinys

Nepaisant didingų mūsų norų miegoti ar keltis duotu laiku, ne visada 
yra lemta mūsų norams išsipildyti. Kartais atrodo, kad, nors ir nieko 
nebereiškiančios, penkios ar šešios minutės išbrauktos (ar įrašytos) 
iš mūsų gyvenimo, suteikia mums neapsakomą laimę, bent jau tą 
akimirką...

Deja pasaulis ne toks gražus koks jis atrodo per tas kelias 
papildomas sapno minutes. Pabudę mes iškart pastebime didžiulę 
mūsų neapykantą šiam pasauliui (kuri, beje, su laiku praeina), 
o plačiau atmerkę miego užklijuotas akis pamatom koks purvinas 
mūs nuo kelių mėnėsių (metų) netvarkytas kambarys, kokios 
nepašluotos ir purvo apdraibstytos (Punsko) gatvės.

Belieka, atrodo, vienas vienintėlis išėjimas: keltis kasdien į tą pačią
monotoniją ir... nekreipti dėmėsio...

Kalėdų belaukiant

Iki kalėdų iškilmių dar labai daug laiko, bet belaukdami prisiminkime kaip Punskas atrodė prieš metus.

Anoniminis Punsko licėjaus abiturientas pasidalino savo turima video medžiaga, kurioje galima pamatyti Kalėdoms besiruošiantį Punską.

Filme pamatysite jau beveik užšąlusį Punsko ežerą, ir naujai atremontuotą bažnyčią pakrantėje. Be to pamatysime didžiulę Punsko biblioteką, bei Punsko licėjaus moksleivius gryžtančius su šautuvais iš gynybinio parengimo pamokų (dar vadinamų PO). Filmas mums rodo šventinį įkaršti, žmonės skuba, bėgioja po parduotuves ir nesėkmingai ieško turgaus (kurio penktadieniais nebūna).

Antra filmo dalis jau rodo mums būtent turgų (šeštadienį), kuriame žmonės prekiauja žuvimi iš Punsko ežero, krembliais, lašiniais, rūkyta dešra, kindzukais, medumi ir kitokia velniava. Turbūt pastebėsite, kad Punsko žmonės kelia didžiulį susidomėjimą nešiojamąja Sony kamera, kurią daugelis iš jų mato pirmą kartą. Turguje atmosfera iš tiesų karšta.

Galiausiai trečioje filmo dalyje persikelsime prie Kultūros Namų, iš kur Punsko mokyklų moksleiviai išvyksta į kasmetinį pasivažinėjimą rogėmis. Kaip įprasta, Punsko licėjaus trečiokai nežino kas vyksta. Kitos klasės visos jau rogėse, vieni išvažiuoja, kiti gryžta.

Kitame fragmente pamatysime, kaip grupė parapiečių šaltą žiemos sekmadienį slidėmis keliauja į bažnyčią. Net didžiausias sniegas nesulaiko Punsko parapijos gyventojų, kurie kiekvieną sekmadienį gausiai atvyksta į pamaldas. Galiausiai filme parodyta puiki Punsko panorama iš bažnyčios bokštų. Iš ten matomos visos apylinkės: ežeras, Skruzdelynas, Trakiškės. Paslaptim belieka kaip autorius užkopė taip aukštai...

Sveikas pasauli

Sveikinu visus apsilankiusius šiame puslapyje.
Jei nori žinoti kas čia bus tai reiškia kad Tau labai jau viskas įdomu.
Tai žinok, kad jei kiši savo nosį kur nereikia tai kažkada blogai Tau baigsis.
O šiame puslapyje galbūt bus kažkas panašaus į blogą. Galbūt yra todėl, kad nežinau ar aš ar kas nors kitas norės čia rašyt, ir ar sugalvos ką rašyt. Tiesą sakant, realistiškai žiūrint, manau kad šitas blogas gali greita mirt :) bet niekada nežinai žmogus kas nutiks gyvenime.
Šiaip ar kitaip, čia kažkas gal bus, gal ne, bet jei bus tai bus ir ne nebus. Bus tam kad būt, tokia bus šio blogo buvimo priežastis ir jo egzistencijos tikslas. Net jeigu čia niekas nerašis, tai jis bus, ir kai ateisi pažiūrėt ar jis yra, tai pamatysi, kad jis toliau čia yra tam, kad būtų. Taigi nesvarbu net ar apie jį kažkas žino, ar ne - jis yra. O jeigu yra, tai reiškia, kad jis tikras. Ir negalvok, kad jo nebus - užtai kad jis ne tam skirtas. Labai svarbu suprast, kad jis tam, kad būtų - niekam kitam. Ir jis bus. Bus. Bus jis. Jis bus.
Tai tiek gal užteks pirmam įrašui.