Apklausos rezultatų aptarimas

Sveiki mieli vaikučiai ir jų mamytės bei tėveliai o taip pat dieduliai ir visi kiti malonūs mūsų tinklapio lankytojai. Daug vandens nutekėjo amžinąja laiko upe, kuri neturi nei pradžios nei pabaigos, kai paskutinį kartą rašėme kažką naujo mūsų internetiniame žurnaliuke. Dėja, bet daugelis mūsų redaktorių negali nieko parašyti dėl to, kad Punske jau nuo kelių savaičių siautėja siaubinga sniego pūga, kuri atkirto interneto ryšį o, kas dar blogiau, nevežia roburai ir mūsų komandos nariai praradę visiškai bet kokį kontaktą su pasauliu. Tikimes, kad situacija netrukus pasitaisys ir tinklapyje greitu laiku vėl atsiras nauji straipsniai.

Tai tiek paaiškinimų, eikime prie reikalo. Mums be galo džiugu ir malonu, kad mūsų tinklapio skaitliukas pasiekė tokį didingą skaičių (1000). Šia proga nusprendėme užbaigti dabartinę apklausą ir pristatyti naują. Reikėtų tarti keletas žodžių sąryšium su senąja apklausa.

Primename, kad klausėme, kaip manote. Dėja, bet teisingai atsakė tik 4% respondentų, o teisingas atsakymas: 1982m. 1982 yra nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį, būtent 1982 metais, rugsėjo 14 dieną buvo pasikesinta į Lebanono prezidento Bachiro Gemayelo gyvybę.
Daugelis apklaustūjų manė, kad geras atsakymas buvo 13, tačiau ypatingai šį kartą šis skaičius pasirodė nelaimingas. Nustebome labai, kad net 10% lankytojų atsakė lokys, nes du lokiai yra kur kas labiau tikslus, logiškas ir į galvą puolantis atsakymas (kažkas keisto). Vis dėlto toks atsakymas (du lokiai) buvo nelabai preciziškas ir jo neskaičiavome. Dedami tokį atsakymo variantą norėjome suklaidinti atsakinėjančius, ir kaip matyt - pavyko.
Daugiausia, net 18% anketuotų atsakė "Lietuvos Geležinkeliai", tačiau toks atsakymas juos tik nuvežė į neviltį pražūtingom rėlėm.
Daugelis taip pat atsakydavo Antanas Baranauskas. Kaip žinoma, Baranauskas buvo lietuvių poetas, kalbininkas, katalikų bažnyčios veikėjas, Seinų vyskupas. Reikšmingiausias A. Baranausko kūrinys - romantinė poema „Anykščių šilelis“, kuriame apdainuojama gimtojo krašto gamta, idealizuojama Lietuvos senovė, kaip kontrastas jo laikotarpio realijomis atskleidžiamas gamtos ir žmogaus dvasinis ryšys, protestuojama prieš tautinį lietuvių tautos engimą. Galbūt tai ir suklaidino mūsų skaitytojus, net neabėjojame, jog toks atsakymas bet kokiame kryžiažodyje ar kitame TV žaidime (pvz. Šeši nuliai - milijonas) tikrai būtų geras, bet tik ne šį kartą.
Kitas galimas atsakymo variantas - gluosnis.
Gluosnis (lot. Salix) - gluosninių (Salicaceae) šeimos augalų gentis. Lietuviškai šios genties augalai vadinami gluosniais ir karklais, o Salix caprea - blinde, Salix viminalis - žilvičiu. Gluosniais lietuviškai vadinti priimta medžiais augančius šios genties augalus (Salix subgen. Salix), o karklais - krūmus (Salix subgen. Salix ir Salix subgen. Caprisalix). Manau šis aprašymas išsklaido visas abėjones ir išaiškina, dėl ko toks atsakymas negali būti geras.
Dar galima buvo atsakyti trikampis, tačiau tai negali būti geras atsakymas, nes trikampio formos ratų nebūna. Pridedame dar trikampio nuotrauką jeigu kiltų abėjonių:


Dovanos: žurnalų "Naminukas", "Panelė" bei "Suvalgietis" devyniolikamenėsinės prenumeratos, trys stiklainiai medaus iš užpernai bei Juliaus Cibo "Jaunystės prisiminimai" bus išsiųsti paštu. Dėl žinomų priežasčių negalime garantuoti, kad siuntiniai bus laiku (ar apskritai) pristatyti. Raginame balsuoti naujoje apklausoje, kuri netrukus pasirodys.

Kalėdiniai Sausainiai

Kalėdos jau ne už kalnų, tad pamanėme, jog reikia pasirūpinti, kad šventinis stalas atrodytų, kaip pridera. Tam, aišku, reikalingi atitinkami valgiai, tarp kurių negali pritrūkti saldžiųjų pyragų. Tiktai su pyragais bėda ta, jog reikia juos valgyti su lėkštute, kad neprigurinti ant kilimo, kurį mama taip kruopščiai siurbliavo. Dėl to aš siūlau žiūrint be galo patrauklias TV laidas arba skaitant padovanotą knygą krimsti Kalėdinius Sausainius! Jiems pasigaminti reikalinga:

1. 2 stiklinės miltų
2. 2 kiaušiniai (vištos!)
3. 3/4 stiklinės cukraus (užteks ir 1/2)
4. šaukštas margarino (arba sviesto)
5. 2 šaukštai medaus
6. plokščia stiklinė sodos (iš bėdos tiks ir kepimo milteliai)
7. šaukštelis sumaltų prieskonių (cinamonas, gvazdikai, juodi pipirai)

Papuošimui:

• keli aplupti migdolai
• riešutai
• kokosų drožlės
• spalvotos aguonos

Į miltus įpilti karštą, ištirpdytą medų ir išmaišyti šaukštu. Pripilti cukrų, sodą, prieskonius, o kai tešla šiek tiek atauš - sviestą ir kiaušinį. Tiksliai minkyti ranka, kol nebus vienodos spalvos ir konsistencijos. Vėliau suploti ir suformuoti blyną (geriausias apie 1cm storumo arba kiek plonesnis). Iš tešlos formomis arba stikline išspausdinėti sausainius. Tada patepti suplaktu kiaušiniu ir dekoruoti migdolais, riešutais ir t.t. Kepti 180-200 C laipsnių temperatūroje apie 15 min. kol nepasieks auksinės spalvos.
Sausainius galima laikyti uždaroje dežutėje netgi keletą savaičių ir jie nepages.
Puošti jų nebūtina, mažiau darbo (aš beveik niekada nenaudoju tų aguonėlių, riešutų ir t.t.), tačiau kaip kas mėgsta. Jeigu Jūsų sausainiai atrodo panašiai kaip piešinyje, galite drąsiai save pasveikinti - Jums pavyko :)



Fotografija vaizduoja kitokius sausainius, tačiau autoriui pasirodė panašiausi iš visų rastų internete nuotraukų. Kalėdiniai Sausainiai turi daugiau taškiukų nuo cinamono bei pipirų (pipirai tikrai duoda geresnį skonį, patikėki!) ir neturi tų ruoželių, bet tai priklauso ar kepėt ant grotelių ar ant skardos. Galų gale juk svarbus skonis :)

Skanaus!

Iš serijos, paprasti dalykai nepaprastam gyvenime.

Mūma muzikologas.

Sveiki, mano vardas Mūma, esu muzikologas. Ir jei neklausau muzikos per keliolika valandų tai ima man rankos ir kojos drebėt, ypač kojos, na bet rankos irgi nemažai. Šiandien ryte atsikėliau ir įkritau į tylos depresiją. Atsimerkiau, o čia tyla. Sakau labas rytas, o čia tyla. Depresija, madingas žodis Punske. Sako žmones įkrenta ir tupi kaip blynai. Daktarai šią ligą vadina: „Tupi vištos namie“.

Nubudau o aplinkui totali tyla, nu ... nieko negirdžiu. Kaip mikrofonas jaučiu garso alkį. Nesusilaikiau. Rankom ir galvą palaikydamas kontaktą su sieną, įsirėmiau ir nužingsniavau į prausyklą, kur netyčia pradėjau glazūros plytelių (mozur: plyta) klausyti. Toliau tyla, kaimynas tualetu dabar nesinaudoja. Vonia nepadėjo, o kitaip sakant, po jos buvo dar blogiau. Atplėšiau galvą nuo plytelių ir išėjau laukan į mietelį.
Po kelių žingsnių šaligatvis metėsi ant manęs, na arba aš atsiguliau ant jo. Nežinau. Žinau tiek, kad prisiglaudėm. Dabar išsitiesęs guliu ir dešine ausim šaligatvio plytų klausau.
Punske šiemet rudenį gražios plytos, visos beveik naujos. Labai mielai skamba žalios ir raudonos. Raudonų yra mažai, norint jų paklausyti reikia anksti keltis ir greit gulti, ant jų. Prie bažnyčios, nuo paskutinių laiptų laiptelio, skaičiuojant 8 plytos į apačią ir 3 į kairę, galima išgirsti aiškius bažnyčios varpus: „buummmm, buummmm“. Patraukus ausį penkias plytas į dešinę yra graži, truputį skylus žalia plyta, kur yra galimybė paklausyti žingsnių procesijos. Kažkas tokio: „tuk,.... tuk tuk tuk, tuuuk, eeeee“. Tas „eeeee“ nežinia iš kur, matyt dėl to kad plyta skilus.
Prie policijos „posterunko“ ilgai plytų klausyti kažkodėl niekada nepavyksta. Jei kas norės klausyt, ten nepatariu. Ką galiu patarti tai pilkas, didėles plokštes prie Punsko žemutinio skuduryno, būtent ten galima išgirsti: „Brrrr“ tokį labai švarų „Brrrr“, tai traktorius. Po traktoriaus: „Brrrr“ būgnų atsimenu dar galima pamatyti jonvabalius žibančius virš galvos. Nors dažniausiai klausau užsimerkęs tai tas žibėjimas gali būt, kad tai ne vabalai o kažkas į akį žibina lempom. Tikriausiai tai scenos šviesos, arba šventinės lemputės visur Punske iškabintos. Gražu. Skamba. Žiba. Bum. Užgeso. Nespėjau pasakyt labanakt.

Šiandien ryte atsikėliau. Toliau girdžiu „Bum“ būgną. Galva sunki, sprogsta ir ūžimas kokybiškai ošia.
Rankos dar dreba, bus gerai.

Svarbu tyla dingo.

lopETA vadas - sulaikytas! Punske - taika!

Šiadien mūsų redakcija pasiekė puiki žinia! Teroristinė grupuotė lopETA, anksčiau grąsinusi Punsko visuomenei teroristiniais išpuoliais – prarado savo vadą – Ibrahimaą Tarakonaą. Jis buvo sulaikytos narsios Punsko milicijos.

Viskas įvyko naktį iš trečiagienio į ketvirtagienį. Jokio pavojaus nebesitikintis Ibrahimaąs ramiai sau miegojo savo įsikurtoje būstinėje Punios ežero dugne, kai tuo tarpu vyko paskutiniai pasiruošimai Punsko milicijos štabe. Ekipos vadovė – ką tik atvykus į Punska Šalta Krūtinė, segė paskutines sagas, bei 23-ąji kartą aiškino Karštam Kulnui (AKA Šalta Alkūnė) kas ir kaip vyks. Taigi lygiai 3 valandą 17 minučių ir 23 sekundžių milicijos batalionas išvyksta iš krizisinio valdymo centro Punske, naujuoju Juliaus Cibo fondo nupirktu Polonez automobiliu ežero pakrantės link....

Pakrantėje ant scenos jau pasiruošę buvo ir nuo valandos laukė narai (mozur: pletwonurkai) iš Lietuvos, kurie nežinodami kad laikas Punske ir Lietuvoje skiriasi, per tą valandą jau spėjo atsigert geresnių gėrimų. Vis dėlto pavyko juos surinkt į krūvą ir daugmaž paaiškint planą, kuris, beje, buvo paprastas – narai turėjo ištraukti iš vandenio Ibrahimaą ir nuimti nuo jo galvos stebuklingą kepurę suteikiančią Ibrahimuųi neapsakomą galią.

Taigi po dviejų valandų diskusijų dėl atlyginimo ir premijų imtasi veksmų. Narai vienas po kito šoko į tirštą ir spėjusi pagelst (nuo tam tikrų organinės kilmės skysčių) vandenį. Ilgai nereikėjo laukti. Ibrahimaąs visiškai nesitikėjo tokio Punsko milicininkų apsukrumo ir iškart pamatęs už lango besišypsančius narus, maloniai pasidavė. Dėja ištraukus jį į paviršių jo kepurės ant galvos jau nebuvo ir joks naras neprispipažino, kad ją pavogė. Ibrahimaąs išmestas ant kelio iškart buvo paguldytas apsuptas Punsko milicijos batalijono:





Po to įvyko spaudos konferencija. Dėja nepavyko rasti pakankamai blaivaus narų iš Lietuvos atstovų, tad šnekėjo pagrindinai Šalta Krūtinė (ŠK) ir Karštas kulnas (KK). KK paklaustas apie planą prisipažino: “sunkiausia dalis buvo jį rast, bet radom“. ŠK patvirtino: „taip taip“. KK taip pat panaikino karo stovį Punske: „galime, o netgi turime didžiuotis tuo kas šiandien įvyko ir tebūnie taika Punske“. Pasitvirtino taippat gandai, kad ŠK atvykimas tiesiogiai surištas su Ibrahimoo Tarakonoo gaudynėmis: ŠK: „nieko apie tai nežinau“. Tuo tarpu grupuotė lopETA pareiškė atšaukianti savo reikalavimus.

Na o po spaudos konferencijos įvyko mažias baliukas į kurį buvom pakviesti ir mes, taigi tiesioginį reportažą šioje vietoje ir baigiame. 

Milicijos naujienos - Šalta krūtinė

Mieli skaitytojai, kolūkiečiai, betlėjaus lankytojai

Turiu nelabai linksmą žiną visiems tiems, kurie savaitgalį latravoja, o paskui sėdasi prisilakę už pačiavaikščio [mozur: samachodo] vairo ir bando kažkur važiuoti, ir tuo pačiu sukėlia labai didėlį pavojų mūsų besivystančiai visuomenei.

Punsko Milicijos būsimasis komendantas, plačiau žinomas kaipo - Šalta Alkūnė [mozur: zimny lokieć] jau seniai atpažino šią problemą
ir jo inicjatyva, remiant Europos Sąjungai, š.m.gruodžio 11d. buvo įdarbinta nauja milicininkė, buvusi Punsko agulniako absolventė, praktikavusi 6 metus Amerikėje - Mėlė Dapapauskaitė.

Jos tarnybinis slapyvardis bus Šalta Krūtinė ir ši energinga milicininkė kontroliuos dabar nuo š.m. gruodžio 12d. PAPildomai miestelio gatves tarp Trumpalio kolūkio ir Smolany-Brodway pėščiųjų alėjos.

Šalta Krūtinė įspėja: Latravojantys vairuotojai - nelatravokite - nes prateriosite savo dešinutę [mozur: prafkį]

Kauno Žalgiris - Pau Orthez 106:110

Ir vėl mūs vyrai pralaimėjo
Nors puikiai kamuolį varinėjo
Kovojo kaip senais laikais
Mūs proteviai kapoj kardais

Pritrūko nervų stangresnių
Nebuvo tritaškių taiklių
Ir laimės mes nebeturėjom
Nors galim pasigirt gražiom šokėjom

Net namų sienos nepadėjo
Nors E tribūnoje savi stovėjo
O teisejavimą retai
Galima vertint taip blogai

Dabar ateis sunkūs laikai
Nes pergalių pas mus mažai
O tai tikrai labai prastai
Nes rungtynių liko mažai

Bet neprarasim mes vilties
Stovėsim petis prie peties
Ir kausimes kol bus jėgų
Del pergalių naujų

Ginybinė parengtis

Redakcija ką tik gavo slaptą žinią, ji yra slapta, tad prašome niekam nepasakot (nebent labai geram draugui, bet niekam daugiau)!

Prie Juliaus Cibo namo (plačiau žinomo kaip "skansenas") pradėtas statyti raketų fabrikas! Ryšium su terroristinio antpuolio grėsme visi darbinykai, iki šiol dirbę prie naujų šaligatvių, kelių ir naujo licėjaus pastato, nedelsiant buvo išvaryti prie statybos, kad kuo greičiau užbaigti darbus. Sužinojome taip pat, kad dar neprasidėjus produkcijai jau buvo gauti keli užsakymai (tarp kitko valyklai Kreivėnuose, Seinų parapijos klebonui bei Punsko vaikų darželiui). Kadangi obiektas saugomas beveik per visą popietę, pavyko padaryti tik vieną fotografiją.



Pastebėti taip pat buvo ir minėti terroristai. Juos vežantis keistas gyvūnas paliko sprogstamąjį užtaisą, tad pakviesti išminuotojai jį nukenksmino. Jis buvo paliktas kažkur laukuose, kur niekam nepakenks.

Autobusų stotelė kalno pakaušyje

Vulo Kano išdūmota mintis nr. 1

Dar storo com-realizmo laikais, kai daug kas galvojo ir galvojo, ir dar sykį mįslyjo ir galvą, tarsi moliūginį cepeliną dermine kepure nuo vakarų saulės dangojo, mįslyjo.
Vakarų saulė tada buvo blogai. O kas buvo gerai? Rytai buvo gerai. Pusryčiai buvo gerai. Kažkur tenai toli, irgi buvo gerai. O kas buvo blogai? Blogai buvo garsiai skųstis, kad yra blogai.
Žmogus tada daug galvojo ir dūmojo, kartais akis įsmeigęs į du lenkiškus ar vieną lietuvišką TV kanalą, svajojo. Radijo dar klausė, laikraščiu silke vyniojo ir gamtą stebėjo. Mįsliojo. Svajojo. Mylėjo. TV serialai silpni tada buvo, kukurūzinės pupos baltai nesproginėjo, o gal iš vis jų nebuvo. Ar tai svarbu? Svarbiau yra tai, kad vieną lapkričio pilką vakarą, kuris tarp kitko nesiskyrė nuo kitų, Vulas iš Kanų šeimos, beveik pilną sakinį savu laikraštiniu protu tarsi silkę apžiojo. Vertą pridurti, kad visoje apylinkėje Kanai buvo laikomi pačiais protingiausias žiobčiotojais, sugebėdavo viena burna visą sakinį apžioti, kurį kasdieniniai laikraščiai tik kitą dieną storom raidėm spausdindavo. Ir kaip be būtų keista, niekas pranašais Kanų dėl to vadinti nedrįso. Atidžiai klausė bet vadinti nedrįso. Jų pasakojimų paslaptingumas vertė klausytojus sustingti išsižiojusia burna, ne vienam dėl to ir širša liežuvinį įgėlus buvo. Bet ar tai svarbu? Svarbiau yra tai, kad ilgainiui mažai kas ir beklausė Kanų žiobciotojų. Ir ne širšės čia kaltos dėl tokio likimo, tiesiog žmonės pradėjo jų bijoti. Kas tie Kanai? Nei jie pranašai, nei jie pasakotojai, nei išminčiai, tiesiog žiobčiotojai. Tačiau Tą kartą, atsitiko kažkas neįtikėtino, artėjančios paslapties atskleidimas buvo jaučiamas ne tik ore, kuris buvo vis sunkesnis lyg prieš rimtą audrą, bet ir pačių Kanų veiduose buvo galima tai pastebėti, jų veidai prisidengė nematytu tamsiu rūpesčiu. Vulas Kanas išsižiojo labai išskirtinai, jo lūpos įsitempė kaip styga senam lietsargyje. O tai jau ne juokai, tai labai rimta ir svarbu:

- Nu Jo – tarė jis lyg paskutinį Kanų dūmą gyvenime beleisdamas - „Jooo...“ dar vieną dūmą išpūtęs gudriu veidu tešlotą mintį kramtydamas, sausai įkvėpęs žiojo:
„Krautuvės geras dalykas, bet vis tik čia kas ne taip su jom. Tamsuma ir tuštuma lentynose mūsų. Tikrų tikriausios krautuvės turi būti kažkur kitur, kažkur toli. Į gerą krautuvę juk patartina važiuoti geru raudonu, nemokamu autobusu, kuriam niekas netikrina bilietų, tarbų, maišų o gal ir dantų.“
Vulo mintys toliau bulvėm biro į svajonių katilą, kaip jis į krautuvę patogiai važiuotų. Sapnavo ką jis ten bepirktų ir su kokiom padavėjom bešnekėtų. Kanas apie svajonių krautuvę įmantriai ir tyliai išsišiepęs toliau dūmojo, tylomis riebius produktus pirštais vedžiojo. Ech ir ach o net kartais ir uch. Staiga, prarytos ką tik saldžios seilės gale, akis išvertęs priekaištingu balsu dėjo: „O į tokį Punskinį krautuvuką, tai ir pėstuke nužingsniavus nėra ko elgetinėje sterblėje nešti. Va te, kad nori rozūme razumuotas. Čia tai bent bausmė, kažkas mane ir jus apgaudinėja. Nu Jo, bet aš jau žinau kas tai, aš tai jau žinau, tuoj viską pilnai ir jums atskleisiu, jūs tik klausykit dabar įdėmiai.“ Sustingo Kano veidas taip vadinama poza: „Čia tai bent dūmota dūminta dūmlė!“.


Aptikti terminai, kurie nekelia abejonių:
com-realizmo – realizmas paremtas komunikacija, nebūtinai komunikatyviają prasme, dabar ją vadina: „dot com“
Mįslyjo – vietinio galvojimo proceso trukdžių trūkumas.
Dūmlė – Kanų šeimoje pasididžiavimo užfiksuota mintis.
Žiobčiojimas – sąmoningas minčių aušinimas.

Vulo Kano išdūmota mintis nr. 2 (bus kitą kartą)

Savaitgalio paslaptis

Labas rytas mieli skaitytojai!
Jau ir aš pagaliau užsikėliau, ir gal jau tuoj reikės valgyti pietus... kol dar nesutemo.
Pirmadienį, talkinant galvos skausmams, atsiliepia sąžinės balsas ir vis dažniau tenka susimąstyti - "o macnas Tu Pone - ar reikėjo taip per visą savaitgalį latravoti"...
Galva dvigubai atrodo, plaukai nežino į kurią pusę suktis, skrandis sako "oj ooj ooj dar nieko nenoriu nes tuoj pyksimėėėės". Vienintėlis džiaugsmas tai tai, kad pardavęs visus tuščius butelius - galėsiu pagaliau nusipirkti "tablėtkių nuo bulio galvos" ( gerai kad ne nuo karvės ) ... ir jau kur apie ketvirtadienį turėtų būti gerau. Sveikatos ieškojau.
Bet kas iš to - naujas savaitgalis prieš akis - Mieli skaitytojai, o ką jūs manote - ar verta savaitgaliais latravoti?

Dėmesio dėmesio!

Dėmesio Punsko ir apylinkių gyventojai!
Mūsų redakciją sudrebino siaubinga žinia. Informacija, kurią jums perduosime, paduodame patys pirmieji, nes be mūsų redakcijos ją turi tik žurnalas "Suvalgietis" (tačiau jame ši informacija pasirodys tik kitame numeryje, ty. už pusės metų).

Štai vakar vakare mus pasiekė laiškas (o tiksliau atvirukas) su grąsinimais nuo teroristinės grupuotės lopETA. Pranešime parašyta, kad jeigu iki gruodžio 10 dienos nebus išpildyti teroristų reikalavimai, jie užpuls mūsų gyvenvietę. Galima tikėtis
išpuolių su bombomis, akmenimis arba lazdom. Narsūs mūsų miestelio pareigūnai tvirtina, jog galima taip pat tikėtis puolimų iš dangaus. Punsko milicijos pareigūnas, žinomas slapyvardžiu 'karštas kulnas' (KK) mums pasakė: "Manau galime tikėtis taip pat puolimų iš dangaus". Tikėtina, jog puolimui bus panaudoti skraidantys kilimai. 'KK': "Įmanoma, kad puolimas vyks panaudojant skraidančius kilimus". Patariame saugotis ypač barzdotų, šokoladinės odos spalvos individų, o pamačius kažką įtartino skubiai pranešti Punsko daržovių parduotuvės šlavėjai.

Teroristų reikalavimų sąrašasas yra toks:
- šeši puodai karštų cepelinų
- du kindzukai
- Juliaus Cibo poezijos rinkinys
- žurnalo "Suvalgietis" dviejų metų prenumerata
Viskas turi būti išsiųsta kuo greičiau atvirutėje paduotu adresu, būtinai per Punsko paštą.

Štai kaip atrodo minėtas atvirukas:


Šią pavojingą akimirką mūsų skaitytojams norime pristatyti trumpą gidą: "Kaip elgtis kai mus užpuls teroristai". Žinome, jog tikriausiai visi būdami mokykloje lankė nepaprastai vertingas gynybinio parengimo pamokas, ir žino, kaip pasielgti ekstremaliose situacijose. Tačiau turėdami omeny tai, kad turime daug skaitytojų iš Smalenų bei Slabados, pateiksime tą iformaciją dar kartą.

Kur slėptis?
Tai turbūt vienas pagrindinių klausimų, į kuriuos reikėtų žinoti atsakymą pamačius danguje skraidančius kilimus ar kitus bombonėšius. Kai puolimas vyksta iš oro, nėra lengva surasti slėptuvę. Toli gražu ne kiekviena duobė tinka pasislėpti kai kils pavojus virš galvų. Tačiau tai nėra problema mums (Punsko ir apylinkių gyventojams). Juk beveik kiekvienas turime taip vadinamą 'sklepą'. (Jei kas nežino kaip jis atrodo, štai nuotrauka:)

Šie senobiniai pastatai yra nepaprastai atsparūs, jie gali atlaikyti net 25 megatonų stiprumo smūgį, ir dėl savo unikalios struktūros ir senobinių sutvirtinimų yra laikomi vienas tvirčiausių pastatų, kokius žmogus yra kada nors sugalvojęs. Jame pasislėpę tikrai neturime ko bijoti, nes 'sklepai' gali atlaikyti net keturesdešimt dvidešimt kartų galingesnių, trisdešimt kartų dažnesnių teroristų puolimų.
Kas daryt jei kas neturi tokio 'sklepo'? Nelabai norime tikėti, kad yra tokių žmonių, tačiau tokiu atvėju irgi yra sprendimas. Reikia tada iškasti gilią duobę toli nuo namų, kažkuo ją pridengti ir užrašyti 'Slėptuvė'. Jei mums pasiseks, užpuolikai vietoj mūsų namo, puls mūsų gudriai pastatytą imitaciją. Reikia tik atsimint, kad tokiu atvėju reikia slėptis ne slėptuvėje, o namuose.

Kaip gintis?
Apsiginti nuo teroristo nėra sunku. Du labai patikimi ir paprasti būdai yra turėti prie savęs česnako arba kryžių. Teroristai labai šių dalykų bijo ir juos pamatę nedelsiant sprunka. Žinoma taip pat, kad teroristai be barzdos tampa nepavojingi, nukirpus ją jie tampa silpni ir bejėgiai. Taigi turėkite po ranka skustuvą, žirkles ar kitą aštrų daiktą ir tikrai galėsite ramiai miegoti gruodžio 11 dienos rytą.

Manome, kad žinodami šias informacijas tikrai sugebėsite tinkamai pasielgti puolimo metu.
Pateikiame dar skraidančio kilimo nuotrauką: