Iš serijos, paprasti dalykai nepaprastam gyvenime.

Mūma muzikologas.

Sveiki, mano vardas Mūma, esu muzikologas. Ir jei neklausau muzikos per keliolika valandų tai ima man rankos ir kojos drebėt, ypač kojos, na bet rankos irgi nemažai. Šiandien ryte atsikėliau ir įkritau į tylos depresiją. Atsimerkiau, o čia tyla. Sakau labas rytas, o čia tyla. Depresija, madingas žodis Punske. Sako žmones įkrenta ir tupi kaip blynai. Daktarai šią ligą vadina: „Tupi vištos namie“.

Nubudau o aplinkui totali tyla, nu ... nieko negirdžiu. Kaip mikrofonas jaučiu garso alkį. Nesusilaikiau. Rankom ir galvą palaikydamas kontaktą su sieną, įsirėmiau ir nužingsniavau į prausyklą, kur netyčia pradėjau glazūros plytelių (mozur: plyta) klausyti. Toliau tyla, kaimynas tualetu dabar nesinaudoja. Vonia nepadėjo, o kitaip sakant, po jos buvo dar blogiau. Atplėšiau galvą nuo plytelių ir išėjau laukan į mietelį.
Po kelių žingsnių šaligatvis metėsi ant manęs, na arba aš atsiguliau ant jo. Nežinau. Žinau tiek, kad prisiglaudėm. Dabar išsitiesęs guliu ir dešine ausim šaligatvio plytų klausau.
Punske šiemet rudenį gražios plytos, visos beveik naujos. Labai mielai skamba žalios ir raudonos. Raudonų yra mažai, norint jų paklausyti reikia anksti keltis ir greit gulti, ant jų. Prie bažnyčios, nuo paskutinių laiptų laiptelio, skaičiuojant 8 plytos į apačią ir 3 į kairę, galima išgirsti aiškius bažnyčios varpus: „buummmm, buummmm“. Patraukus ausį penkias plytas į dešinę yra graži, truputį skylus žalia plyta, kur yra galimybė paklausyti žingsnių procesijos. Kažkas tokio: „tuk,.... tuk tuk tuk, tuuuk, eeeee“. Tas „eeeee“ nežinia iš kur, matyt dėl to kad plyta skilus.
Prie policijos „posterunko“ ilgai plytų klausyti kažkodėl niekada nepavyksta. Jei kas norės klausyt, ten nepatariu. Ką galiu patarti tai pilkas, didėles plokštes prie Punsko žemutinio skuduryno, būtent ten galima išgirsti: „Brrrr“ tokį labai švarų „Brrrr“, tai traktorius. Po traktoriaus: „Brrrr“ būgnų atsimenu dar galima pamatyti jonvabalius žibančius virš galvos. Nors dažniausiai klausau užsimerkęs tai tas žibėjimas gali būt, kad tai ne vabalai o kažkas į akį žibina lempom. Tikriausiai tai scenos šviesos, arba šventinės lemputės visur Punske iškabintos. Gražu. Skamba. Žiba. Bum. Užgeso. Nespėjau pasakyt labanakt.

Šiandien ryte atsikėliau. Toliau girdžiu „Bum“ būgną. Galva sunki, sprogsta ir ūžimas kokybiškai ošia.
Rankos dar dreba, bus gerai.

Svarbu tyla dingo.