Kur Kalėdos, ten...

...visada atsiranda džiaugsmas, laimė, šiluma, meilė, draugystė... pyktis, susinervinimas, keiksmažodžiai, pavydas bei visiems taip puikiai pažįstamas kerštas. Jūsų ištikimas NPIB redaktar... redaktorius sudarė 7 dalykų, nuo kurių kyla noras atsikąsti sau ausis ir kojas ir, čiupus arčiausiai stovintį kirvį, iškasti asfalte duobę, įlįsti į ją ir perlaukti visą šį laikotarpį, sarašą:

1. Coca-cola reklama "Holidays are coming" (mozur. "Coraz bliżej Święta") - kuriam iš Jūsų, išgirdus tos smegenis prievartaujančios melodijos tonus, kumščiai patys neužsispaudžia? Kiek televizorių teko dėl to sudaužyti? Kodėl apie Kalėdas primenama mums jau lapkričio menesį, dar nespėjus atvėsti po Visų Šventų dienos? Ir ar reklama, rodoma jau kokį milijoną metų iš eilės, atneša kokį nors teigiamą rezultatą jos kūrėjams?! Šie, ir dar daugelis klausimų be atsakymo kyla, pamačius tuos sunkvežimius, žibančius labiau, negu Mickevičiaus ir Mokyklos gatvės kartu paimtos. Apskritai, ar pas kąnors ant Kūčių stalo atsiranda šio skysčio butelis? Kai žiūriu į Cola reklamuojančio senio veidą, man norisi išlupti iš jo rankų butelį ir... (pasitelkite savo vaizduotę)
   
   
2. Perauges nykštukas, vadinamas Mikalojumi - rodos, už kiekvieno kampo jis tik laukia, kad išsišiepti į tave, sušukti kokį nors idiotišką tekstą, kaip 'Ho, Ho, Ho' (ir ką tai turėtų reikšti?) ir dar užreklamuoti šlamštą, kurio pardavėjai nesugebėjo atsikratyti per visus metus. Tegul amerikiečiai pasilieka sau šį šventvagišką, sukurtą tik del reklaminių tikslų mutantą. Juk Mikalojus (šventasis, ne Kompernikas) buvo dvasininku ir gyveno vienoje Artimųjų Rytų šalių, kur niekada nesninga, o šiaures elniai iškart padvėstų.
   
   
3. Eilės parduotuvėse - kai atsikėliame specialiai anksčiau, kad suspėti į parduotuve dar nesusidarius eilėms, jos jau ten mūsų laukia. O žinot kodel? Nes visi, atėję tuo metu į krautuvę, padarė lygiai tą patį, ką ir jūs, kad išvengti stovėjimo eilėje. Tai gal tada geriau ateiti vėliau? Galima ir taip, bet reikia turėti omeny dvigubą riziką - eilės visvien bus (ar turiu aiškinti, kodel?) ir dar prie to veikiausiai nesurasime visų reikalingų produktų. Visada pritrūksta bent vieno daikto, kuris yra produktų saraše. Užburtas ratas. Užburtas, prakeiktas ratas!
   
   
4. Lemputės - šis šlamštas netinkamas absoliučiai niekam! Nesupančiosi arklio, neužkopsi ant kalno, nesuriši belaisvių, netgi nesupinsi padorios kilpos, kad pakarti gamintoją, o jau tikrai nepapuoši eglutes nei namų Kalėdoms. Iš 5-6 ką tik nusipirktų lempučių komplektų sužimba (jei Dievas duos) koks vienas, du, jei tai jūsų laiminga diena. Apie pereitų metų lemputes, kurios mums gerai patarnavo, nėra net ko svajoti. Iš vis, nuėmus jas nuo eglutes geriausiai būtų išmesti ir nesivilti, jog suveiks už metų. Kai pavyksta atrinkti veikiančias nuo neveikiančių (jas skiria plonytė, trapi linija), išnarplioti (kiek gyvenimo pusvalandžių išderkta šiam veiksmui?!), uždėti ant eglutės (skaityk: vėl sunarplioti), dažniausiai šis velnio sukurtas įrengimas pasirodo dėl kažkokių priežasčių neveikiantis. O JEIGU veikia, tai galime būti tikri, kad neilgai. Vietoj to siūlome ne ką prastesnes Kalėdines žvakutes.
   
   
5. Kaimynai, kurie eglutes puošia jau liepos mėnesį
6. Kaimynai, kurie nurengia eglutes net liepos mėnesį
   
   
   
7. Piemenėlių mišios
   

   
   
   (š.m. Piemienėlių mišios Punske)
   
   

   Reikia iš karto pridurti, jog pačios mišios niekuo nenusikalto ir nėra nervinančios. Tai visos situacijos ir ceremonijos, vyksiančios dėl... na būtent dėl Kalėdų. Primo: kunigai, planuojatys šias mišias, dažnai padaro klaidą jau pirmame žingsnyje, t.y. planuodami, kelintą valandą viskas vyks. Sunku yra išrinkti tokį laiką, kad nebūtų nei per anksti (kada į pamaldas sueina absurdiškai daug tikinčiųjų), nei per vėlai (kada meldžiames ne už sveikatą, laimę ir dangų, o penkias minutes miego ir šiltą patalynę). Užduotis iš ties nelengva, reikalaujanti neutrino dalelės, taikančios į skirejantį per kosmosą elektroną, precizijos. Secundo: atsistojus (norint atsisėst, reikia ateiti į bažnyčią tik pasirodžius pirmąjai žvaigždutei) bent kurioje vietoje, beveik visada prieš mus atlenda koksnors abejotino švarumo individas, kuris išgyveno pirmojo pasaulinio karo cheminių ginklų atakas ir dar iki šių dienų keičia artimiausios atmosferos sudetį. Kas įdomu - kur benueitum, visur, atitinkamai arti, stovi smirdantysis. Gamtoje toks reguliarus išsidėstymas yra sutinkamas nepaprastai rėtai, galbūt jie turi turi antgamtinių galių, telepatiškai komunikuojasi? Arba per didelė smarvės koncentracija neleidžia jiems viens prie kito priartėti? Tercio: šv. komunija. Eilė būna ilgesnė, nei prie bilietų kasos į Rolling Stones koncertą. (Šv. komunija iš kunigo perspektyvos)
   
   
   Kvarto: išėjimas iš bažnyčios, o tiksliau sakant - išvaževimas iš jos. Mane visada stebėjo, kaip maži dalykai gali paveikti pačius didžiausius. Vienas, puikiai pastatytas šimtas dvidešimt šešto 'p' modelio fiatas sugeba suparaližuoti visos bažnyčios aikštės eismą. Jo savininkas, aišku yra per daug svarbus, kad atkelti savo užpakalį per greitai prie mašinos, išvažiuoti ir atblokuoti susidariusį kamštį. Ne, jis turi, it puotos šeimininkas, išeiti pats paskutinis, kai jau visur tuščia, ir aplink atitinkamai daug vietos jo gargantuiškų dydžių mašinai.

Šie elementai ir šventės yra neišskiriami, kaip Cicinas ir "muzika". Su jais nereikia kovoti, nes tai neturi prasmės (tų dalykų net septyni, o jūs tik viena(s)....). Mano asmeniškas patarimas - pasiduokit inercijai. Mažiau skaudės.

Iš serijos, gilūs klausimai ne tik apie orą: Kuo apsirengs Silvestrui Silvestras?

Su pirmu sniegu, šalčiu, su masinėm parduotuvių okupacijom, stovint eilėje ir žiūrint į mirgančias žvakutes ateina patys protingiausi klausimai, pačios giliausios mintys: "Greit Kalėdos, dovanos, ilgi vakarai, ir dar Silvestras, šampaniškai ilga naktis... oj bus gražu, linksma, ... įdomu kuo šiemet apsirengs Silvestras Silvestro vakarą?". Ir nors yra akivaizdu, kad drabužių klausimas yra itin aktualus moterims (išskyrus Tinki-Vinki) tačiau vyrai taipogi yra aktyvūs ir nepasilieka abejingi ir mažiau klausimiškai skausmingi: "Kur mano švarkas ir kur marškiniai, švarūs, yra?"
Stabtelėjus dar prie šio klausimo ir apskritai dėl puošimo tam vakarui. Dėl ko mes puošiamės, aplinką puošiam, medžius puošiam, dėl ko visas tas karnavalas, kam tos kaukės? Gal dėl to, kad iškilmingai papuošta metų pradžia tai puse darbo, pusė gerai pradėtų gražiai metų? Dėl ko mes taip gražiai eglute prie Punsko valsčiaus puošiam, „skarom auksinėm skarojam ir margučiais lancūginiais marginam“? Nes gerai papuošta centrinė eglė tai pusė gerai papuošto mietelio? O gal čia iššūkis: „Jei ketini papuošti gražiau nei Valsčius tai iš vis ne puošk!“ ;-)

O jei visai nieko nepuošus o Silvestrui apsirengus Kononowiczo megztuku tai iš vis tada juk nieko nebūtų ir viskas būtų panaikinta. Sulikviduotos problemos, apšvietimo, energetikos, benzino problemos, puošimo, visos problemos, na... nieko nebūtų. Puošti ar nepuošti, o jei puošti tai kaip, geriau nei centrinę eglę ar blogiau?

Ir čia kilo nepriklausomo „Punsko blogo“ akciją:
"Kas Silvestro vakarą apsirengs Kononowiczo megztuku tam 2008-tais Žiurkių metais, Punsko Valsčiuje, jo vardu gatvė pavadinta bus, ir nieko nebus!"

Ir jau pabaigai, nes kiek galima apie grožį: „Kuo apsirengs Silvestras Silvestro vakarą?“.
Šioje srityje atrodo išliks nusistovėję standartai. Kaip ir visada ateis su šampanu, su merga, su gera nuotaika ir vaduos okupuotą Punsko kraštą, nors ir sienų jau nebeliko.

Ir jau tikrai pabaigai:
Vaisingų Žiurkino Kononowiczo 2008-jų Metų, kad sienų nebūtų, kad nieko nebūtų, kad tik sniego būtų, kad dvigubas Silvestras (23 ir 24 valandą) kiekvieną naktį būtų ir kad linksma būtų!

Kononowiszkai kvepiančio Naujų Metų vakaro prie Punsko Kononowiczaus Eglutės!